QUOTE(Sandra_I @ 2009 10 08, 09:38)
sveikos mamytes

pas mus truputi kitokia problemele su miegeliu,mergytei jau metei ir 3sav bet kartais uzeina toks isteriskas atrodo baimes ir nerimo verksmas.paguldau nakties miegeliui pamiega valanda ir pradeda verkt stipriai pasiimu ant ranku atmerktom akytem ziuri i mane bet nenustoja verkt paskui nurimsta uzsimerkia paguldau i lovyte ir toliau miega.taip per visus metus tik 3kartus buvo bet vistiek neramu...o siaip visada gerai miegojo ir miega,neturejau bemiegiu naktu

gal kam taip esa buve?dukkryte neskriaudziama nerekiam ant jos tik grieztai pasakom kai kas negalima ir pan.
tokie naktiniai košmarai būna paūgėjusiems vaikučiams. kei tia nesikartoja dažnai, manau tai normali raidos stadija. mums jau keli tokie periodai buvo vyresnėliui, kai po kelias naktis iš eilės darydavos neramus, keldavos klykdamas,o po to viskas paeidavo. dar gali ūti susiję su intensyviais dienos įspūdžiais, tuomet tokei naktiniai verkimai būna. reiktų tiesiog stengtis nepervargst dienos metu, neperkraut vaiko naujais įspūdžiais.
QUOTE(laurriukas @ 2009 10 20, 22:01)
Prieš beveik 3 metus užvedžiau šią temą, įgijau šiek tiek patirties. Jei vaikas tik niurzga tai jam nieko labai blogo nėra. Jei būtų didelė problema - vaikas rėktų.
O jei problema nedidelė tai reikia keist savo požiūrį į problemą.
Mane labai nervindavo kai mažylis pradėjo verkt naktimis, tada erzindavo, nesupratau ko jis nori ir labai blogai išsimiegodavau. Beje su vyresnėliu buvo tas pats. O paskui kai supratau jog mano vaikas verkia iš skausmo ir nešiodama jam padedu, aš tapau rami, ir nos miego kaip ir nepadaugėjo, jaučiausi išsimiegojusi. Tai gal užtenka apsišarvuoti kantrybe ir tą laiką išlaukti. Svarbiausia nesinervinti, jei jūs nelabai galite kažką pakeisti. Bent aš nesugebėjau kol neišaugo.
Tokia mano patirtis. Jei pavyks pakeisti savo požiūrį, miegosite ramiau
taip, tai požiūrio dalykas, kai žinai, kad nieko nepakeisi, gali tik stengtis padaryti savo vaikui kuo geriau, tai ir ateina ramybė, nebesijaudini dėl miego trūkumo.
man su vyresnėliu nuo keturių mėnesių pradėjo miegas blogėt, kėlėsi vis dažniau ir dažniau, lygiai taip pat visi aiškino, kad dantukai ir pan., kurie vis nedygo ir nedygo... paskui supratom, kad jam skaudėdavo pilvuką, suradom ligeles ir kai jau gydėmės, po poros mėnesiukų vaikas pagaliau ir naktimis pradėjo miegot.