Aš irgia dabar apie tai galvoju

. Aš tikrai labai norėjau, kad jis būtų bent kaip piktas katinas, prisipratinau aš jį kažkiek, aš galėjau imti ant rankų, glostyti, net tas nenusakomas būdas, vieną akimirką jis pats tave apsikabina, bet po akimirkos visai neaišku kodėl tas glėbys pavirsta 10 aštrių ilgų į tave įsikibusių drąskančių su baisiu įniršiu nagų, baisi neapykanta viskam kas už jį mažesnis, aš kartais pirkdavau natūralaus kailio žaisliukus, su kokiu malonumu ir profesionaliu drąskymu jis suvardavo tą žaislą urgzdamas, iš kart. kambaryje tuo metu reiktų būti saugiu atstumu. Vat dabar mąstau, jei mešėnui tą voverytę pavykų pagauti, o tikrai pavyktų-žaranas ištampytų per minutę, tas pats būtų su katėmis. Pamačius kažką mažą ir pūkuotą momentaliai meškutis pavirsdavo į žudymo mašiną niekuo nenusileidžiančią įsiutusiam pitbuliui, nu tik su tuo manau būtų lengviau susitvarkyti
Bet ne tai esmė, man labiausiai trugdė jo smarvė.....va čia tai visa gama, aš buavau kaip darbininkas 5 kart su plovikliais per dieną šveičiantis kambarį, aš valydavau, o meškutė eidavo ir tuoj pat viską ženklindavo, tuoj pat. ir dar ji taip gyvena, kad ten privalo būti jos išmatų, kadangi gyvūnas visėdis, kuriam reikia ir mėsos, jetus marija kaip dvokia, nu zoosode prie meškų pastovėkit, tai panašiai. Sunkiausia tai, kad ten kur gyvena meškėnas privalo būti vandens, nes jie gyvena prie vandens telkinių ir vanduo jiems būtinas. Jie tikrai labai juokingai viską skalbia, bet ką ką valgo, nu ir savo išmatas taip pat. Taigi pilnas namas prilaistytų srutų, bandžiau dėti katės smėį-visas išskalbtas su visu š ir viskas išklijuota išlapnota po visą kambarį. Bandžiau pjuvenas-išskalbtos, visur pelyjantis medis. Taigi belikdavo n kartų per dieną keitinėti vandenį. Meškinas jau gal 3 metai gyvena gamtininkų stotyje, bet jo kvapas vis dar jaučiasi, nors jo namas išardytas. Visi kas ims tą gyvūnėlį turi pagalvoti apie tai ir kur jį laikys, tie šuniniai narvai-kol apsipras, po to išlauš ir atsidarys, niekų darbas. Gyvūnas apgaulingai mielas, bet labai sumanus ir stiprus. Tačiau visas tas sumanumas nukreiptas tik į griaunamą veiklą. Kai rodydavau riešutą, o jis negalėdavo manęs pasiekti kad užpulti ir atimti, pavirsadavo į šilkinį meškėną, leisdavo pačius gražausius garsus, tiesdavo letenėles man, žodžiu toks mielas, bet reikdavo tik padaryti klaidą, priartėti taip, kad pasiektų-puolimas būdavo momentalus

Apie tai kad pratinsiuosi su maistu reikėjo pamiršti, šis gyvūnas karys-jis atakuodavo mane su maistu momentaliai, teko išmokti kaip liūtui-padėti ir pabėgti iš kambario