[quote=Una Li,2007 03 23, 20:31]
Netikinti šeima lygiai taip pat įnirtingai reaguoja, kai jos narys atranda tikėjimą, kaip ir tikinti, jei narys jo atsisako. Matyt, pasaulėžiūra yra labai reikšminga žmogaus gyvenime, ir šeima tai jaučia, todėl taip skausmingai reaguoja į "išdavystę".
Kaip, sande, gali abejoti, ar vaikai turi paveldėti tikėjimą? Ką geresnio jiems gali pasiūlyti? Juk neabejoji, kad vaikai turi paveldėti tavo namą, mašiną ir kitą turtą. Ar tikėjimo nelaikai turtu? Jei turi gyvą tikėjimą, jauti, kad tai yra tavo gyvenimo stuburas, negi nenorėtum, kad tavo vaikai turėtų atramą gyvenimo problemų sprendime? Krikštas yra gimtosios nuodėmės panaikinimas, sugrąžinimas į malonės stovį, todėl skubu krikštyti savo vaikus, kad suteikčiau kuo geresnes sąlygas jų sieloms augti. Maistą mes vaikams parenkame, kuris naudingesnis kūnui, nelaukiame, kad pats vaikas rinktųsi (būtų tokių, kurie valgytų vien čipsus užgerdami su coca), kodėl sielai neturėtume daryti to paties?
Visu pirma tikrai nemanau kad vaikai turi ar privalo paveldeti mano nama ar masina.Mano pareiga juos uzauginti ir jais rupintis, bet ne palikima jiems kaupti. Pats negavau jokio palikimo ir tame nematau jokios problemos.
Visu antra krikstas yra tikrai ne tai apie ka tu rasai.
Krikstas yra sandoros su Dievu zenklas ir samoningai pasirenkamas dalykas. Prisimink kada Kristus krikstyjosi ir kiti, suauge ir atsakingi. Vaiku krikstyti nereikia, jie ir taip Dievo palaiminti, del ju reikia maziausiai jaudintis