Gal aš trenkta,
bet, mielos mamos, niekaip nesuprantu kam to reikia.
Man tai kūdikiai su auskarais kelia sunkiai nusakomus jausmus: graudų juoką, vargšai vaikai, keistų tėvų įgeidžių, gal dar ir madų aukos. Čia panašiai kaip duoti idiotiškai beprasmį vardą vien todėl, kad į jį telpa visos giminės vardų skiemenys. Man ir suaugę ne visi gražiai su auskarais atrodo, ką jau kalbėt apie vaiką. Juk tai vaikas - savarankiška, tik dar besiformuojanti asmenybė, o ne lėlė Barbė su kuria gali daryt ką nori.
Aš ir pati džiaugiuosi savo gražiomis sveikomis ausimis, nė už ką nenorėčiau skylėtų. O savo dukrai, kai paaugs nedrausiu įsivert, bet pabandysiu įkalbėt neskubėt to daryt. Suauga visi kada nors, kam tą skubint?
Tikrai nenorėjau nieko įžeist. Bet nepritariu tokiai, mano manymu, kvailystei.
Iki tavo pasakymo ir as norejau savo panelei pradurti ausis, nors vyras pazadejo isvaryti is namu