Ką gi, per nepilnus ketverius metus trylika puslapių . Tema , kaip suprantu, arba per intymi , arba pernelyg ekstremali. Pasirodė. Kai kam

.
Dėkoju
smaguriui, kuris nepagailėjo laiko ir turėjo noro pasisakyti apie asmeninę patirtį . Tokių ar panašių pasisakymų bei pasvarstymų laukiau , paskelbusi temą. Tikrai ne termino paaiškinimo .
Knieti atsiliept į raginimus naudotis
NŠP. Taip, tai puikus būdas ...
jaunai porai turėti vaikų 
. Du iš mano trijų taip atėję. Nesigailiu. Su gamta varžytis sunku - fertilios moters organizmas daro viską, kad pastotų, tokia jo funkcija. Neatsakinga, man rodos, raginti - ir juolab visaip kvailinant tariamas "nemokšas" , nutylint metodo trūkumus. Pasikartosiu - jis puikus, nes nieko nereikia nei gerti, nei mautis , nei leistis, nei kištis, nei operuotis - bet privalote suvokti, kad yra didelė tikimybė pastoti. Didelė. Nes net vienas abortas yra vienu per daug.
Vazektomija, kaip ir moters sterilizacija perkerpant kiaušintakius, man atrodo geru pasirinkimu
vyresnei porai, jau turinčiai norimą skaičių vaikų ir nebeplanuojančiai arba net ir nebegalinčiai dėl, sakykim, medicininių, finasinių , psichologinių priežasčių jų turėti daugiau. Problema yra tokia, kad penkiasdešimtmetės nėštumas tikrai nėra itin laukiamas bei džiaugsmingas įvykis, na, bent jau statistinei penkiasdešimtmečių ( amžius, suprantama, nurodomas apytikslis ) daugumai. O pastojimo galimybė neatmestina. Panašaus amžiaus moteriai imti vartoti HK , net jei ji ir norėtų pabandyti, yra ne visada įmanoma. Egzistuoja daug medicininių kontraindikacijų. Nutrauktas lytinis aktas nebaisiai sveika , be to, negarantuota. Prezervatyvai negarantuota ir ne visiems malonu. Visokios ten žvakelės-ovulės etc. yra atgrasi terlionė ( čia subjektyviai ) ir negarantuoja saugumo ( o tai objektyvu). Praktiškai lieka skaistybė arba operacija, jei seksas vis dar atrodo nebloga pramoga .
Samprotavimai apie vyro "nekokybiškumą" mane kiek nustebino, bet ką gi- kiek žmonių, tiek nuomonių. Aš galvoju, kad tiek vyro, tiek moters fizinė "kokybė" ilgalaikiuose santykiuose neišvengiamai kinta - ir jei matuot nuo jauno-gražaus-sveiko kūno, sakyčiau, krinta. Duos Dievas, būsim šalia vienas kito seni, protezuoti kur tik bus įmanoma, "nekokybiški". Kad tik duotų...
Apie tai, kiek ir ko turi ( ar neturi ) aukoti,atiduoti, atsisakyti vyras su moterimi, susieję savo gyvenimus ir nusprendę turėti bendrų vaikų. Patirtys skirtingos, bet kažin ar įmanoma paneigt, kad moteriškumas - fertilumo prasme - yra nemenka našta. Tai, menstruacijos, taip, atsakomybė už galimą pastojimą, taip, nėštumas , gimdymas, žindymas. Net jei tai visai sklandu, niekas nestringa, nesergama, pastojama panorėjus ir gimdoma per pusvalandį - tai našta. Net ir dovana būna našta. Man keista, jei partneris nenori dalintis. Aš tokio parnerio nenorėčiau. Kita vertus, aš nesisavinu vaikų ir nelaikau sekso nei šantažo priemone, nei valiuta. IMHO.