As tik uz TU.
aš irgi

As vaikysteje JUS sakiau savo mociutei ( tevo motinai), bet tik todel, kad mes laaabai retai bendravome ir jinai man buvo VISISKAI svetimas zmogus. Mociute pyko iki asaru, bet as na niekaip negalejau isspausti jai TU. Neisivaizduoju, kad mano vaikai man sakytu JUS
, tikrai nesuprasciau kame bajeris
.


Nesuprantu, kaip galima artimiausiems žmonėms sakyti "jūs". Galbūt seneliams dar galėčiau suprasti, iš pagarbos, bet man tai kvepia šaltu bendravimu, iškreiptu mandagumu ir aukštom mūrinėm sienom

Į savo tėvus kreipiuosi JŪS,taip buvo priimta nuo vaikystės,tačiau noriu ,kad mano dukra į mane kreiptųsi TU

Man kreipimasis JUS atrodo kaip i svetimus zmones,ir pastato sienas/barjerus bendravime

ir as savo tevams sakiau TU ir man tegu sako TU

Sakau savo tevams Tu.