is seimos nariu kreipiaus tik i viena mociute ,,jus,,,kuria retai matau ir siaip labai artimo risio niekad nebuvo. nenoreciau kad vaikas kreiptusi i mane jus,
as savo mama tujinu,kazkaip jausciaus svetima jei kreipciaus i ja ,,jus,,
is seimos nariu kreipiaus tik i viena mociute ,,jus,,,kuria retai matau ir siaip labai artimo risio niekad nebuvo. nenoreciau kad vaikas kreiptusi i mane jus,
is seimos nariu kreipiaus tik i viena mociute ,,jus,,,kuria retai matau ir siaip labai artimo risio niekad nebuvo. nenoreciau kad vaikas kreiptusi i mane jus,
As ir uz TU.Jokiu Jus 
Tik uz Tu tegul svetimus dedes ir tetas vadina Jus man tai nepriimtina seimoj,taip oficialiai vadinti Labai nemielai ir saltai skamba!Nemanau,kad negarbinga tevams sakyti Tu 
Labai nemielai ir saltai skamba!Nemanau,kad negarbinga tevams sakyti Tu
Man taip pat atrodo, kad mama ir tetis yra itin artimi, todel i juos reikia kreiptis TU.. Savo vaikams neleisiu kreiptis i mane JUS
Mano giminėj visad buvo vartojamas JŪS. Ačiū Dievui, ir vyras į savo tėvus kreipiasi Jūs. Jokių aklinų sienų ir jokio viduramžiškumo. Ir aš pratinu dukrą prie Jūs. Kai ji suaugs, pasirinks pati. Kiekvienoj šeimoj savos tradicijos. Šitas kreipinys visiškai nenurodo santykių artumo ar šaltumo. Mane tik šokiruoja, kai į tėvus kreipiamasi vardu arba pavarde (ką vis televizijoj pabrėžia viena persona, norėdama 'pastatyt' į vietą savo gal ne visai tobulą motinėlę, buvusią šokių projekto dalyvę/. Pavarde arba vardu pavadinus - tai jau tikrai dvelkia ledo rūmais 
.
.
As tai pirma karta isgirdau kai vyras mamai sako "Jus" labai nustebau, galvojau gal pasigirdo, nes man taip saltai skamba. Mes su vyru tik uz "TU".
as irgi tik uz TU, tas JUS man pakankamai saltai skamba tevu atzvilgiu, lyg vaikas tevas ne tik pagarbiai turetu ziureti i tevus, bet ir su baime
na ir as uz tu,aisku kam kaip,bet man Jus yra tolima,taip sakau zmonems su kuriais neturiu jokio artimo rysio
QUOTE(Nelsona @ 2009 11 26, 14:13)
Mano giminėj visad buvo vartojamas JŪS. Ačiū Dievui, ir vyras į savo tėvus kreipiasi Jūs. Jokių aklinų sienų ir jokio viduramžiškumo. Ir aš pratinu dukrą prie Jūs. Kai ji suaugs, pasirinks pati. Kiekvienoj šeimoj savos tradicijos. Šitas kreipinys visiškai nenurodo santykių artumo ar šaltumo. Mane tik šokiruoja, kai į tėvus kreipiamasi vardu arba pavarde (ką vis televizijoj pabrėžia viena persona, norėdama 'pastatyt' į vietą savo gal ne visai tobulą motinėlę, buvusią šokių projekto dalyvę/. Pavarde arba vardu pavadinus - tai jau tikrai dvelkia ledo rūmais .
.ar tai tradicija aplamai?
Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.
