QUOTE(kremsoda @ 2010 12 19, 22:51)
As irgi pavargau nuo mociuciu patarimu. Kudikiui tuoj bus 10 menesiu. Na tai patarimu buvo visokiu, irgi lasint i nosyte pienuko, o su ta manu kose tai is vis iki pykciu

, dabar duodu vis po truputi varskytes, tai sakau, kad dar nevirskina skrandukas, kakutyje matosi ta nesuvirskinta varske, tai liepe duot kazkokiu tai lasiuku vaikams, kad virskintu

Jeigu sakau, kad dar neleido vaikscioti, tai sako, nesamone, kaip jis ismoks vaikscioti, ir stato ir veda vaikeli, jeigu sakau, kad zirzia, tai ne, cia sako, taip jis sneka. Gerai, kad tik kartais susitinkam su anyta, bet ir tiek uztenka
Oj kaip as tave suprantu

Be galo dziaugiuosi, kad gyvenam tooooooli nuo tevu ir uosviu. Matom tik pora kartu per metus, bet per skype daznai susiskambinam.. ir per ten sugeba tokiu patarimu pametyti, kad neturiu zodziu. Bet uztenka tik palinguoti galva, pasakyti, kad pabandysiu ir apsisukusi darau savaip. Buvo sveciuose pas mus savaite laiko, tai maniau nuprotesiu. Per savaite laiko, kai mazajai buvo tik 2men. sugebejo pripaisyti nervuku ligas ir t.t. Kad reikia vandens, morku sulciu, kmynu arbatos, kad negalima i lauka (nes mes gyvenam prie juros ir skersvejai is visu pusiu eina), kad jai ausyciu uzdegimas, vos suzirzia ir ant ranku (nors musiske nera megeja ant ranku, ji mieliau lovyteje ar ant grindu viena pasivolios). Maitinu as ja MP, o anyta stovi priesais ir komentuoja: "oj, mamyte mazai pienuko turi, verki, sakau, kad reikia misinuko primaitinti.. vargsele tu, mazyle, pas mamyte pienuko nera" As galvojau, kad pati depresija susirgsiu. Pas mane to pieno pakankamai buvo, bet kai taip stovi ir komentuoja.. brrr... net nupurto. Jokio noro neturiu vaziuoti iki ju i svecius, nes siaubas nukrato.