Kaip kovojate su močiučių patarimais?

Isklausau, ka mama pasako. jei duoda tikrai netinkamus patarimus ir primygtinai reikalauja, kad daryciau taip, kaip "mes anksciau darem..." , tai paaiskinu, kodel taip daryt negalima, t.y. kokios dabar gydytoju rekomendacijos. Anksciau uk beveik jokiu rekomendaciju nebuvo, visos mamytes dare, tai ka patare kitos, ka pacios mane esant vaikui geriausia ir pan.
dabar gerai, kad turim ivairios literaturos, pazengusia medicina ir pan., tad galim gaut info apie tai, ka daryt reikia, ko ne

Paskaičiau kaip mamos kariauja su patrėjų gvardijomis ir pasidžiaugiau, kad man netenka pyktis. Mano mama žino, kad dabar tiek naujovių yra, jog tik pasako kaip buvo anksčiau ir paklausia kaip dabar. Močiutė labiau konservatoriško požiūrio, tačiau VISADA argumentuoju savo atsakymą. Jeigu duotas patarimas man visai nesuprantamas, paklausiu "Kodėl?" O jei nė viena nežinom argumentų, bėgu prie interneto, randu ataskymu ir visi būna patenkinti, kad nekalbama bet kas
Būsimoji anyta gal kiek atsargiau "patarinėja" bet labai nesikiška. Aš užkertu kelią tokiems patarimams. dar kai laukiausi pasakojau apie echoskopija, ką ten mato, kiek vaikelis sveria. Juk tuo metu, kai laukėsi ji, tokių dalykų niekas nė nesapnavo Dabar paskoju kaip buvom pas daktarę, ką ji patarė, nes vaikiuką labai mėgsta statyti. mano mažylis labai mėgsta remtis pirštų galais, nors jokių vaikštynių nenaudojame. tad teko papasakoti, jog buvome pas neurologę, kad liepė štai tokias (tuo metu rodau kokias) mankšteles daryti, nes mažiukas tokia bėdelę turi ir uždraudė vaikštynę iš viso. vat taip ir su kitas dalykais. Nesipykstam, nesiginčyjam. visiems viskas aišku

P.S. nors labai stebėjosi dėl arbatėlių, neprimaitinimo bei alergijos obuoliukui ir t.t. , bet aš vis sakau, kad gaučiau daug pylos nuo daktarės. truputi blefas, bet suveikia

O man tai čia skaudi tema - gaila, kad tik dabar pamčiau
Nuo pat dukrytės gimimo iki kokių 4 mėn. tikrąja to žodžio prasme kovojau bet ne su mama ir ne su anyta(nors kartais ir joms tekdavo pasakyt griežtesnį žodį), o su visokiom tetulėm - kadangi mėgom visur važinėt,susitikdavom su giminėm, tai patikėkit kiek visko esu prisiklausius - vasara buvo karšta - duok tu vaikui vandenėlio ar arbatėlės, kodėl tu ją visą laiką laikai ant rankų, kodėl tas, kodėl anas, nuo tavo pieno ji neprivalgo, jau duok košės, duok biški mėsytės, vienu žodžiu...Jau kartais tekdavo su pykčiais atsikirtinėt, sykį vyrui išrėžiau (jis labai diplomatiškas), kad jei aš viena turėsiu taip gintis, tai aš niekur nevažiuoju. Nu tuo to karto gindavomės kartu Jei būčiau elgusis pagal visokius tetulių patarimus - iki šiol savo mažės nemaitinčiau krūtimi
Visoms jaunoms mamytėms norėčiau palinkėt labiau savim pasitikėt, nes tik mama žino, kas jos vaikui geriausia ir mokėt pastatyt į vietą tas "viską išmanančias" tetules, kurios išaugino geriausiu atveju 2 vaikus, jų nemaitino krūtimi, vystė kaip pagaliukus iki pusės metų - nu ką jos gero gali patart, pasakykit man jaunai , durnai

"Labiausiai nervina, kai kokia močiutė jau iš anksto "pasiruošus" laukia atvykstant anūko" - o čia tai geras
mes su anita gyvenam, tai tik grižom iš gimdymo, ta jau apsiginklavus subombordavo patarimais, komentarais, pataisymais tik kai įėjom. tai man depresija prasidejo šios raganos dėka. iš kambario bijojau išeiti, iš kart pripuldavo. ir taip silpna buvo, gimdymas komplikuotas, dar ši su tokiais kvailais patarimais, lyg visai kvaila bučiau ar neatsakinga. ji pedagoge yra, teko laabai dažnai bartis, ši vaidmenį dažniausia vyrui palikdavau. apie 3 men apsiramino. jos priekaištas: tai ką jau nieko pasakyti negaliu? tai kad kalbėtu, o tai vadovauja.
yrač padėjo mūsų priekaištas: jus užauginot vaikus kaip jus norėjote, dabar leiskit mum užaugint kaip mes norime. ir didelis taškas
vienu žodžiu dvi patelės vienam urve netelpa. vyresnioji vaikus savam name priima kaip savus, sunku pakeist tokį požiūrį.

Pas mane viskas taip pat. tik del kedutes dar priekaistu neisgirdau. Bet jau del maitinimo, tai nuolat anyta kisa savo trigrasi. Kai tik atvaziuoja, tai kisa nuo 5men duonos rieke. As jai aikinu, kad per anksti, kad uzsprings. o ji tipo jau duodavo savo vaikam, burba istisai, kodel lasiniu neduodu. Del maitinimo MP pienu tai su pirma dukra irgi burbedavo, kodel taip ilgai, bet ji su gydytoja pakalbejo, tai gydytoja mane isgyre, kad teisingai darau, tai jau po to neburbedavo. Aisku mane nervuoja istisai, kai kisa savo nuomone, bet as visada darau pagal save, kaip man atrodo tesinga. Ir ju pamokymu visai neklausau. antroji dukryte nuo 3men irgi po mazai svorio priaugdavo, tai mano mama irgi vis burbedvo, kad gal tas mano pienas per liesas. Bet as vistiek nenustojau pati maitinti.
Dziaugiuosi, kad nereikia nei su viena mociute gyventi, ir matomes tik po karta i menesi

na mano mama irgi pieno neturejo,bet opati mane uzaugino su nedideliu svoriu,tai nepriekaistauja,kad MP vaikui per mazai...ji kaip tik stebisi,kaip vaikas tiek daug sveria

o mano mama ir anyta nereguliuoja manes, tik pasiulo, papasakoja, kaip jos darydavo. mama isaugino 6 vaikus, bet maitindavo MP tik iki kokiu 3 men. po to pienelio tiesiog pritrukdavo. Anyta 2 vaiku isvis nemaitino MP, nes pienelis isbegdavo. tai abi labai dziaugiasi, kad iki siol mano vaikis gauna MP kiek tik nori, nors niekada nenusitraukinejau ir nematavau. lelius priauga daug, bet yra proporcingas savo ugiu ir svoriu. iki 6 men. nedaviau nieko papildomo (net vaisiu tyreliu), bet dabar primaitinimas kosytemis vyksta normaliai - vqalgo daug ir noriai. tai va... auginkit mamytes vaikelius taip, kaip jum atrodo geriausia, o is patarimu pasiimkit tik tai, kas nesikerta su jusu logika.

dar tokia ANEKDOTINE SITUACIJA
kai mano kudikeliui buvo 1men. nuvaziavom i kaima pagyventi pas tevus. mano mociute (beveik 90metu) is karto nustate, kad leliui truksta maisto, todel jis verkia, ir liepe duot koses, nes jis gi vyras, jam reikia stipriau pavalgyt. sakau, tai gal lasiniu jam duot, ar ka? o mociute - nu lasiniu gal dar ne, bet desros, kur minkstesnes, jau gali vos neatsisedau sako, as savo dukrai daviau anksti koses... klausiu, tai nuo kada, sako, kad nuo puses metu. as tada sakau, taigi mazius dar tik 1men. o ji sako - o tai kiek cia betruksta nu tada nusviro rankos ir nebesigincijau

Papildyta:

mane labiausiai erzindavo, kai sia vasara (o ji buvo labai karsta, jei pamenat )budavo tik issivezu vaiki su vezimuku pro duris, tuoj kaimyniu armija ant suoliuko prie narvelio (gyvenam daugiabutyje) pradeda aiskinti, kad per mazai prirengiau, kad neuzklojau, kad be kepurytes... ir dar milijonas negeroviu... tai as pradejau net nesikalbet su jom - pro duris iseinu, laba diena ir maunu tolyn, kol nepradejo vel savo TURETUM, REIKIA, PRIVALAI... darau, kaip man atrodo teisinga ir viskas.
Vaiduze
kuo greiciau tolyn nuo tokios gydytojos kai buvau mane is pradziu priziurejo tokia snoviniu paziuru ginekologe, kuriai bet kas, ka pasakydavau, kuo pasiskusdavau, buvo NORMALU, NES AS GI NESCIA. nereikejo jai jokiu tyrimu - nei kraujo, nei slapimo, nieko budama 7 men. nescia sprukau nuo jos neatsigrezdama ir labai tuo dziaugiuosi. jei buciau likusi pas ta boba (nesigediju jos taip vadinti), ko gero buciau iki preeklampsijos nusivaziavusi (tinau nezmoniskai, spaudimas kilo, o jai viskas buvo NORMALU )

aš tai nekreipiu dėmesio

tiesa dar, visa pirma menesi jauciausi esanti labai prasta mama, tie patarimai visi zlugde mane juodai - buvau ka tik po gimdymo, jautri visa, pavargus, neissimiegojus, o patarimu ir pamokymi deka pastoviai nervindavausi - kam migdau kartu su mumis, kam neduodu gert, kam neduodu ciulptuko, paskui - kam duodu... ir taip toliau.
tai paskui nusispjoviau, nusprendziau, kad vis tiek savo vaikui as esu pati geriausia mama ir nebeklausau, ka kas kalba, nesiaiskinu ir i visus priekaistus atsakau - taigi iki astuoniolikos nemiegos mano lovoj, iki astuoniolikos nevalgys MP, iki astuoniolikos tiutes nerikes ir pam.

As tai klausiau savo mamos,aisku norejosi daryt savaip,bet man ji labai daug padejo,tai nusileidau Visada mane palaike,kai gulejau su gresianciu persileidimu,kai vaziavom pirkti kudikio daikteliu,vienintele ji buvo salia...Aisku uzknisa,bet ai tai smulkmenos,pries visa gyvenima...Ji sakydavo,kad Agotele myli labiau net uz mus ,savo vaikus...

Sunkoka tema. Nesinori nieko yžeisti. Ir tuo pačiu norisi pačiai auginti savo vaikutį. Aš labai džiaugiuosi, kad retai su tuo susiduriu Ir tai biški nervuoja kai stengiasi ybrukti savo nuomonę.
Uošvienė mano gera. Jei ji ka nors pataria ir aš nesutinku, mano nuomonė būna svrbesnė. Nes aš jai nuo pat nėštumo pasakojau "internete skaičiau tą ir aną", "Kad DABAR yra taip ir anaip" ir t.t.
Visada ją informuoju apie visas naujienas. Ji man ne tik nebepatarinėja (jei pati neklausiu), bt ir giriasi kitiem, kad ne ji mane o as ja mokinu. Ir labai džiaugiasi, kad pati taip domiuosi ir tik daug žinau
Su mama siek tiek sunkiau. Jai nepatinka naujovės. Užtrukau visą nėštumą ytikinėdama, kad auto kėdutė neluošina.
Tokia jau ta tėvų karta
Pabandyk padiskutuoti. Nepamiršk papasakoti kokie tyrimai atlikti ka parodė. Kad kažkokį teiginį mokslininkai atrado. Žodžiu kad viskas ka tu žinai nėra tik šiaip pliotkai. Parodyk supermamos svetainę, gal susidomės

Pabandyk padiskutuoti. Nepamiršk papasakoti kokie tyrimai atlikti ka parodė. Kad kažkokį teiginį mokslininkai atrado.







Toli grazu ne su visom anytom gali padiskutuoti. Ypac jei ji atsimena, kad jos sunus budamas 3-ju menesiu vos sauksto neprarijo nuo to kaip jam manu kose patiko!!!
Mum su treciu vaiku jau patarimu nebeduoda, o gal tiesiog as pati ismokau pro ausis truputi praleisti.