Didelis amžiaus skirtumas tarp vaikų

nebijok , čia dar labai svarbu, kaip nuteiki vaiką, ir dar svarbu, perkant kažką mažiukui, nepamiršti smulkmenos ir dideliam, betn jau manasis tai dėmesį įvertina, pasisiūlo pabūti su mažium, ar kt.

As tai isvis jei ka nors perku mazajai ar maistelio ar vaistuku ar galu gale pampersus tai butinai turiu ka nors atnesti vyresnieliui nes tas tada vos neverkia, atseit mama nebemyli. Irgi geras manipuliatorius

taip svarbiausia su vyresneliais kartu laukti naujo zmogiuko ,mes su dukra abi viska pirkom busimam broliui ,viska abi planavom kur lovyte stoves kur mes jo rubelius desim , ji pirma atvazevo i ligonine ir dar gimdykloje paeme broli ant ranku ,ir apsikabinusi broli pravirko is dziaugsmo ,ir turiu tokia pagalbininke kad nuo gryzimo namo galejau ja pasikliauti ,ir broliukui vezima ji vazevo pirkti ,tik pasieme mociute kad padetu parvezti nes vienai i troleibusa butu buve sunku įsikelti,taip kad tas amziaus skirtumas tikrai ne beda

Sveikos,
pas mus toks pat skirtumas, kaip pas temos autorę: dukrai 11,5 m, o sūnui 1m. Dukra augo viena ir nieko nenorėjo, kažkodėl į 10 metus užsimanė brolio ar sesės, o kaip tyčia mes jau buvom suplanavę. Tai kaip ir išpildėm norą, aišku pradžioje buvo džiaugsmo euforija. Mažius kaip žaisliukas, klausimai kada jis ką išmoks daryt, tai aš sakau kada tu ar mes jį pamokinsim, tada ir išmoks. Tai kartais net šiokį tokį azartą pastebiu bemokinant vaikščiot ar dėliot kaladėles, ar dar ką. bet aišku būna ir pavydo trupinukų (kodėl tu jį migdai o manęs ne, sakau tave 10 metų kasnakt migdžiau ir tik tave viena, nėr ko pavydėt nes tu gavai 10m pabūt viena, o brolis iškart sesę turi, jau vienas niekad nepabus. ji pamasto ir supranta).Dėl pirkinių - pradžioj viską irgi padėdavo išrinkt, žaislų be progos neperkam, nes ir taip jų iki kaklo, o kartą kažką dėl rūbelio užsiminė, bet šiaip gal - tipo kam tu jam perki, sakau kad tu lėčiau augi, o jis per mėn keičias, dėl to dažniau reik. bet aišku ir dukra palepinam. dėl prižiūrėjimo yra taip - pirmiausia jai mokykla, jos treniruotės, draugės (nedažnos), pamokos. o jei man reik kada į kirpyklą nulėkt, tai iš anksto sutariam abiem palanku laika kad ji laisva būtų ir be problemų pažiūri. na aš nepiktnaudžiauju, bet sutarėm kad 1,3,5-dieni ji vakare mane išleidžia i aerobiką. bet aš jai paaškinu, kad mamai reikia protelį pravėdint.gali kam nors pasirodyt, kad ir tai jau čia labai daug, aš ir pati tai suprantu. bet kai paskaičiuoji, kad iš mokyklos grįžta 14val, pavalgo, treniruote nuo 15 iki 17, grizta 17,30, tai ir to bendravimo su broliu perdien beveik ner, tik tuomet kai mama treniruotej. ir kazkaip savaime viens kito pasiilge buna. aišku kartais būna purkštavimų, nes paauglystė prasideda, bet stengiuos protingai pagrįst (kai pvz stipriai lyja, kad išleistų mane vieną į pardą).svarbiausia vaikui nemeluot, grįžt sutartu laiku, apgalvot ar nebus per sunku. kol mažius nevaikščiojo nepalikinėjau, nes jei reiktų dukrai ant rankų pranešiot mažių, gaila dukros stuburo. o mažiuku nuotaikos nesuprognozuosi, nesvarbu kad šliaužioja.

Taip, cia viskas priklauso nuo to, kaip pateiksi. Jei primesi savo norus neatsiklauses vyresniu, tai jie nebus patenkinti, bet jei prasai, suderini is anksto - nekyla problemu. As laikausi tokios nuomones, kad vaikus auginti turi tevai, ne broliai ar seserys. Jei vyresnieji padeda, viskas ok, bet tai nera ju pareiga. Bet jei seima draugiska, viskas gaunasi savaime. Musu vaikams yra 24,21 ir 10m. Jau pora metu mazoji yra kaip vienturte, nes seses mato karta ar du per men. Be galo ju ilgisi, laukia, ruosia dovaneles. JOS yra begalo svarbios ir didziulis autoritetas.Jei islekia kur i kluba ar su draugais, mazoji buna nelaiminga. Tai vyresneles jau is anksto planuojasi savo buvima su ja, kada ir ka veiks.Mes be galo jomis dziaugiames, kad ir kaip banaliai skambetu, jos didziausias musu dziaugsmas ir turtas Visoms mamoms kantrybes ir isminties, ir viskas bus gerai, o mazu , buitiniu gincu ir pykciu buna visiems

mano jaunele vyresni paziuri be problemu,ypac dabar,kai ji ugtelejo ir galima su ja "susikalbeti".kai isvykstu porai valandu,tai visuomet nuperku ka nors skanaus "auklem".o kai as bunu namie tai jie noriai su ja uzsiima net nepaprasyti-duksta,zaidzia.o kai mazyle verkia ir as jos negaliu paguost,tai visuomet kuris nors atbega ir ja nuramina.bet tarpusavy didieji net labai nesutaria....

Skaitau ir pavydziu bet gal tai todel kad mano pirmas vaikas berniukas?

Sveiki. Mano dukreli jou toi bus 18metu,o suniliu 1.5men tai dukrele visai nenori su broliuku bendraut,tai iseina pas drauga ir visa diena ten buna

Aš turėjau 12 metų vyresni broli, tai visai faina budavo... , todėl kad jau jo nebėra, man buvo 15metu. Tai va, mama pasakojo, kad kai grižo iš gimdymo namu, tai labai piktas buvo ir ilgai nebendravo, bet kai paaugau... tai tokia meile buvo , kiek jis mane išmokes ivairiu geru dalyku buvo.. nerealu broli turejau, nors ir nuo kito tevelio buvo . Gal ir pas jus taip bus, aš tuo tikiu, tik reikia kad paaugtu vaikai

Pas mus panašus skirtumas 17,5 metų. Sutaria labai, didžkis dabar studijuoja Vilniuj, tai kai grįžta-pirmiausia prie brolio, o mažiukas jo nebepaleidžia . Iš pradžių kai sužinojo kad turės brolį, buvo nelabai patenkintas, bet kai tas gimė, tai dar daugiau gimdymo namuos mane lankė nei MB, o ir paskui labai didžiavos ir iki šiol didžiuojas savo mažuoju broliuku . Nėra jokio pavydo ir adr pats ką nors iš savo santaupų nuperka.

Tarp mano vaiku 9 metai skirtumas.Sunui tuoj bus 10 metu,o dukrytei 1metukai .Na nezinau kol kas jokiu bedu nera,brlis sesute laaaaaabai myli,is pat ryto atsikeles lekia prie jos lovytes ir mokykloje nuolat apie ja pasakoja,mokytoja viska zino kaiop auga ka megsta,ka valgo ir t.t.Bet as labai daug pastangu idejau dar besilaukdama taip nuteikinejau,kad sese turetu buti pats brangiausias zmogutis,o ypac kai musu nebebus.Tai uz tai labai ja myli, saugo ir siaip tikrai atvirai pasakysiu nemaciau,kad taip brolis myletu sesrs,tikrai nuosirdziai.Ne karto nebuvo jokiu pavydo scenu,atvirksciai susitaupo pinigeliu ir lekai jau sesei ka nors nupirkti.O mes irgi su sese ka nors nuperkam jam smulkmenele,kad ir jam butu malonu.

panašus skirtumas, kaip ir pas mus, labai smagu buvo, kai didysis mažiukui per Valentiną tokį meškiuką su širdele padovanojo