QUOTE(Miglužė @ 2007 02 08, 14:03)
O žinai, Li ute, gal ir padaryk tu tą pertauką nuo gydytoju
Man pačiai tai tik į gerą buvo, apsiraminau, susitaikiau su padėtimi, viskas į lentynėles susidėliojo jausmuose ir galvoje. Gal dar netyčia ir taip pastosi

Jei ne, tai jau ramiau reaguosi į gydymą. Man dabar lengva kalbėti, kai vaikas jau glėby yra, atrodo, ot, kas čia tokio, pasistimuliuosi ir viskas. Bet iki tų stimuliacijų irgi reikėjo "pribręsti".
Tai va... su pirmąją problemų, kaip ir nebuvo ir gimdžiau lengvai. Ir dabar, kai kažkaip atsirado visokios bėdelės... taip kažkaip stresuoti pradėjau, visko bijoti... Taip norėjau, kad antras vaikelis taip ... lyg... tyčiukas - netyčiukas būtų... o dabar... kai žinosiu, kad tik tą dieną galiu pastoti, o ne kitą...
Tiek daug visokių abejonių... Nesistimuliuoti... Iš kitos pusės... o jei po to gailėsiuos, kad praleidau laiką veltui... ech, na ir turiu apie ką galvoti

O vyras visai atsipūtęs. Jam gal dar taip geriau, kad nepastoju