keista kai moterys pagimdziusios be riksmo is kitu stebisi ir dar saiposi
o gal teks ir dar gimdyt kad netektu gailetis taip prirasius.

QUOTE(Kuzia @ 2008 10 09, 20:51)
Suprantu.... Gerai, kad buvo jau 9cm. O jei būt buvę 6 ir stop kokiom 6-8 valandom
? O jei dar kas kėsintųsi kaklelį rankom plėst, masažuot... Žiauru... Nepatyręs nesupras, ko kitos rėkia....
netaikau to tau, Cikadele

netaikau to tau, Cikadele

matai, klaidingas tas supratimas, kad jei jau atvažiavai su 9 cm, tai jau imsi ir pagimdysi...tai, ką kitos iškenčia ligoninėje, atšokinėja ant kamuolio palatoje- aš viską išgyvenau namie...nes vis maniau, kad čia paruošiamieji ir vis bijojau skiambinti daktarei, nes buvo naktis



o patsrigę irgi viskas buvo gana probolematiškai, jau tik cezaris bebūtų išgelbėjęs, jei ne mano užsispyrimas...
ačiū dievui, bet tikrai, "skaniojo" masažo man neteko



QUOTE(Cikadelė @ 2008 10 10, 19:31)
matai, klaidingas tas supratimas, kad jei jau atvažiavai su 9 cm, tai jau imsi ir pagimdysi...
Nieko, absoliučiai nieko numatyt negali. Gali gimdymas paprasčiausiai "neit" net esant 10cm atsidarymui.
Aš už tai, kad oksitocino laikas būtų kuo trumpesnis


rekiau. bet man jau tada buvo visvien kas ka pagalvos. tik dziaugiausi del to, kad visos iki manes jau buvo pagimdziusios, tai nei vienos neisgazdinau.
rekiau kaip beprote
kaip tik saremis-tai ir klyksmai
man viskas buvo px
nieks manes netilde,gerai kad tik 2val viskas tesesi




as gimdyti atvaziavau beveik pilnu atsidarymu 7 cm.pati uz vairo, jokiu skausmu saremiu man nebuvo, vaziavau eiliniam pasitikrinimui, bet supakavo
nuleido vandenis saremiai prasidejo silpni ir neskaudus, o kai atejo stangos jau reikejo stumti tada prasidejo liksmumas, niekaip nesiseke stumti viskas i zandus, tada gyd. patare rek ir tada stumk as klausiau rekiau ir sekesi geriau.Ir gime musu stebuklelius su riksmu greiciau ir legviau ji prisisnekinau.

As nerekiau, nes man taip buvolengviau, o kuriom lengviau rekiant, tai nematau cia nieko gedingo ir nepadoraus. Gi svarbiausiai, kad jums nuo to butu lengviau.
O man visiškai vienodai ką kiti pagalvos. Gimdžiau visus tris ir su riksmais, ir su begaliniu kalbėjimu, filosofavimu. Net vyras stebėjosi, nuo kada pradėjau filosofuoti, kai taip tai iš manęs žodžio neišpeši. Ypač daug ir garsiai kalbėjau, rėkavau, kai jau prasidėjo vaiko stūmimas. Akušerė su gydytoju prašė taupyti jėgas, o man niekaip nesigauna. Bet man taip buvo lengviau ir nematau čia nieko blogo

Nerėkiau, kažkodėl man norėjosi keiktis
Bet jei būčiau norėjus, būčiau staugusi kiek širdelė leidžia..


Nerėkiau visai, atvažiavai į ligoninę su pilnu atsidarymu, tai sąrėmius teko išgyventi namuose vienai, nes MB tuomet dirbo. Bandžiau verkti
iš skausmo, bet nesigavo.
O gimdymo metu šnekėjausi su daktare, sakiau: "jau nebeturiu jėgų ir noro stumti"
O po gimdymo kitą dieną (aš gimdžiau naktį) seselės šnekėjo, kad tokios stiprios gimdyvės jau seniai neteko sutikti, man tik gimdyti ir gimdyti




As per saremius tylejau. Tik jau kai pradejo lyst galvute pradejau is skausmo rekt, nebegalejau galvojau suplysiu i gabalus
Bet neplysau

