Įkraunama...
Įkraunama...

Gimdyvių riksmai.

As irgi nerekiau. Tik pamenu, kad likus porai cm iki pilno atsidarymo kaklelio taip balsu dejavau smile.gif nes skausmelis sunkiai pakeliamas buvo, stengiausi tvardytis kiek imanoma, bet apie rekima net mintis kilusi nebuvo biggrin.gif na ziuresiu kaip cia su antruoju bus, kazko labai bijau, zinau kokie malonumai laukia... Nezinau kaip seksis tvardyti savo emocijas biggrin.gif
Atsakyti
Na, cia tema kaip isvengti gimdyviu riksmu.. Tai as pasakysiu, kad buvau egoistiskai susikoncetravusi tik i save ir nieko aplinkui negirdejau biggrin.gif
Atsakyti
as nerekiau nei pirma,nei antra vaikus gimdydama,bet as abu kartus dariausi epidura,plius gimdant antra vaikeli buvo komplikaciju ir turejo daryti neplanuota cezari,tai kazkaip sekmingai abu kartus isvengiau,dideliu skausmu ir nerekiau ax.gif
Atsakyti
QUOTE(rug @ 2007 02 03, 12:17)
išvis nesuprantu kaip galima rėkt, juk reik dirbt, stumt, o tas žviegimas išvis ne prie ko ir dar jėgas atima unsure.gif


visiskai pritariu. o saremiu metu juk reikia kvepuot-man nebuvo kaip saukt net jei ir buciau norejus. dejavau, stenejau, bet neeikvojant jegu. man kazkodel atrodo, kad tie zviegimai labiau is panikos, nei is skausmo...
Atsakyti
per pirmąjį gimdymą bandžiau kelis kartus pašūkauti - gal tiesiog garsiai padejuoti, bet pamačiau, kad nepadeda ir nustojau irnesakyk.gif
dabar vis pagalvoju kaip bus - žinau, kad skauda, bet pats skausmas pasimiršęs.
Atsakyti
Pacioj pabaigoj, kuomet saremiai jau buvo beprotiskai skausmingi, o stumti neleido, garsiai dejavau, inksciau kaip suo i siena kumsti dauzydama.... doh.gif Akusere sake, gali rekti kiek nori, jeigu tau tik nuo to lengviau bus, bet kazkaip gerkle "neatsidare". O kaip butu galima rekti per stumima, neisivaizduoju, man tuomet ir taip oro truko, tik asaros pradejo riedeti kaip jegos silpo ir vaikelio tonai krito unsure.gif
Atsakyti
O mane tai nervina ligoniniu personalas, kuris draudzia moteriai rekt. Arba tos pagimdziusios, kurios pagimde ramiai - o smerkia tas , kurios rekia.

Juk nereki siaip sau, kad parekaut, o todel kad kitaip jau NEBEGALI. As visus saremius iskenciau tyliai ( isivaizduodama save zydincioj pievoj pavirstancia i buri mazu spalvotu drugeliu smile.gif ), nors jie buvo tikrai tikrai stiprus. Taciau jau paciam gale pries stumima ir tarp stumimu uzeidavo TOKIE SKAUSMINGI saremiai, kad tas rekimas jau eidavo nevalingai - na kad ir kaip stengiausi nerekt, kitaip neisejo. ir kaip nervino, kai gydytoja ir akusere vis kartojo man nerekt, kvepuot, negasdint kitu gimdyviu...norejosi pasiust jas kuo toliau tais momentais....Buciau tikrai nerekus, jei buciau galejus, bet negalejau...

O tos personalo snekos, kad nerekt, tai man ir kompleksa ivare - pries gydytoja del to kazkaip buvo geda po gimdymo. Jauciausi tada taip, kad per visa tu gimdymo namu istorija as buvau vienintele, kuri rekiau....Net save kakltinau, kad sitaip praskydau...Bet aciu dievui, atradau sia tema ir ziuriu, ne viena as tokia reksne....
Atsakyti
O as rekiau...man skaudejo kol saremiai buvo, o per stumima tai nebuvo kada STUMT reikejo lotuliukas.gif O akusere juokes, nes gimdem trys ir visos viena kita girdejom lotuliukas.gif
Man atrodo kiekvienai skausmas indvidualiai.Va mano pussesere pirma gimde net neaiktelejo(galvojo, kad rekia tik zemo lygio moteris lotuliukas.gif ), o antra, kai gimde sake stauge ant visos ligonines lotuliukas.gif
Atsakyti
Nesuprantu, iš kur tas nusistatymas, kad moteris gimdydama turi tylėti? Man tai tarsi pažeminimas koks. Sutinku, mediciniškai gal ir paaiškinama tai, kad kai reikia stumti, rėkimas trukdo. Bet leiskite moteriai pasirinkti pozą stūmimui, ir jai net į galvą neateis rėkti! Per gimdymus buvau tik vieną kartą ant nugaros, kai tikrino prasivėrimą. Daugiau manęs niekas nė jėga nebūtų apvertęs - skauda žymiai labiau. Natūralu, kad moteris per skausmą ieško pozos, tokios pozos, kuri yra patogiausia vaikui užgimti. Tada ir skauda ne taip, kad rėktum iš nevilties, ir vaikeliui lengviau ir intervencijų mažiau reikia. Tik va, gydytojams ne taip patogu, tai ir neleidžia. Bet kas yra svarbiau gimdymo metu? Mama ir vaikas, ar stereotipiniai gydytojo nusistatymai?

O kartais garsas kaip tik padeda tikslingai nukreipti sąrėmį ar stangą. Tik tam reikia pasiruošti. Gimdydama pirmą kartą "riaumojau kaip tigras" (čia vyro žodžiai), bet man tai labai padėjo, tai nebuvo nevilties šauksmas. O kai gimdžiau antrą, norėjosi tik būti savyje ir tyliai niūniuoti. Antroji užgimė per vieną stangą, ją tiesiog iškvėpavau.

Kad nervina kitų riksmai - suprantu. Gimdymas ir nėra viešas veiksmas. galėtų ligoninės pasirūpinti garso izoliacija, bet dėl to gėdinti gimdyvę... nu nesuprantu doh.gif
Atsakyti
As nerekiau ir atvirai sakant nemaciau ko ten rekt. Nu skauda, bet tai skauda visom ir nieko cia nepadarysi. Susiemi ir pakenti. O tas rekimas taigi nepades, na nebent kas nors geriau jauciasi, kai rekia, tada ok. Cia kiekvienai individualiai.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Leticija: 07 birželio 2008 - 19:49
QUOTE(Natuke @ 2008 06 07, 21:59)
Aš skaičiau, kad yra skirtingi tie "riekimai". Jeigu tai aukštas beviltiškas "oj mama negaliu.." tai taip, o jeigu žemas toks urzgimas, tai net gali padėt g.gif. Patikrinsim po kelių savaičių wink.gif

jo, as urzgiau. tai ne rekimas ir ne dejavimas, o kazkoks kitoks garsas. savaime gaunasi. jei kada ziurejai pasaulio galiunu varzybas, vyrai koki autobusa uz grandines tempdami ar akmenis kilnodami panasius garsus leidzia - tai ne bejegiskumo klyksmas, o dideles fizines itampos garsas.
Atsakyti
QUOTE(Žiogelis @ 2008 06 04, 15:27)
Nesuprantu, iš kur tas nusistatymas, kad moteris gimdydama turi tylėti? Man tai tarsi pažeminimas koks. Sutinku, mediciniškai gal ir paaiškinama tai, kad kai reikia stumti, rėkimas trukdo. Bet leiskite moteriai pasirinkti pozą stūmimui, ir jai net į galvą neateis rėkti! Per gimdymus buvau tik vieną kartą ant nugaros, kai tikrino prasivėrimą. Daugiau manęs niekas nė jėga nebūtų apvertęs - skauda žymiai labiau. Natūralu, kad moteris per skausmą ieško pozos, tokios pozos, kuri yra patogiausia vaikui užgimti. Tada ir skauda ne taip, kad rėktum iš nevilties, ir vaikeliui lengviau ir intervencijų mažiau reikia. Tik va, gydytojams ne taip patogu, tai ir neleidžia. Bet kas yra svarbiau gimdymo metu? Mama ir vaikas, ar stereotipiniai gydytojo nusistatymai?

O kartais garsas kaip tik padeda tikslingai nukreipti sąrėmį ar stangą. Tik tam reikia pasiruošti. Gimdydama pirmą kartą "riaumojau kaip tigras" (čia vyro žodžiai), bet man tai labai padėjo, tai nebuvo nevilties šauksmas. O kai gimdžiau antrą, norėjosi tik būti savyje ir tyliai niūniuoti. Antroji užgimė per vieną stangą, ją tiesiog iškvėpavau.

Kad nervina kitų riksmai - suprantu. Gimdymas ir nėra viešas veiksmas. galėtų ligoninės pasirūpinti garso izoliacija, bet dėl to gėdinti gimdyvę... nu nesuprantu  doh.gif


Pritariu. drinks_cheers.gif Pirmąkart gimdant ir aš rėkiau, nes žiauriai skaudėjo, kaklelis nesivėrė, tad jį dar" pamasažavo" (nupurto net prisiminus), tai rėkiau kaip nežinau kas. O akušerė pasakė, kad jei nori rėkti - rėk, bet tuomet oro trūksta vaikeliui, tai tada bandydavau kvėpuoti, bet visvien rėkavau. Antrąkart parėkavau labai simboliškai, per paskutiniuosius sąrėmius, kai skausmo pakelti nelabai begalėjau, bet tai buvo tokios aimanos, kad skauda. O trečiakart nesurikau nei karto, o ir reikalo nebuvo. Po trečiojo gimdymo noriu ketvirtojo... wub.gif

QUOTE(RaGana Esu @ 2008 06 04, 15:38)
bet kaip gali guleti ne ant nugaros,kai prijungta laseline skyscius pumpuoja ir ant pilvo sudeti dirzai tonus fiksuoti?????????//............. stumimas man buvo juoko reikalas,  neskaudziau kaip viduriams uzkietejus smile.gif bet va saremiukai tai.... jomajoooooooo........... klykiau, o ka daryt,jeigu nesigauna kitaip? bet va,jei gimdyciau antra karta ir jau zinodama,kas laukia, tikrai taip neklykciau. pirmas gimdymas visada skausmingiausias visais atzvilgiais..........


Buvo sudėti ir man diržai ant pilvo tonus matuoti, bet gulėjau šonu, kad mažiau skaudėtų ir mano zuikis leistųsi gimdymo takais mums abiems patogiu būdų. Ir mažiau skaudėjo tada... ax.gif Viskas priklauso nuo akušerės profesionalumo ir geranoriškumo. wub.gif
Atsakyti