QUOTE(Tender @ 2011 12 13, 14:21)
Manau kad rekima smerkia tos, kurios gimde ne taip skausmingai ar su epiduru. O kai jausmas kad tave gyva pjauna, tai negalvoji rekti ar ne- REKI ir viskas, ir labai cia svarbu kas ka pagalvos... As rami butybe, bet gerai parekavau 
nes gimdymas buvo greitas, naturalus ir laaabai skausmingas.
maziau galvokit apie kitus.
nes gimdymas buvo greitas, naturalus ir laaabai skausmingas.maziau galvokit apie kitus.
Žinokit ir aš labai panašiai galvoju.Pirmą gimdžiau sunkiai,antrą rodos dar sunkiau(skausmo prasme,nors pats gimdymas šiek tiek trumpesnis buvo).Nežinau,nuo ko čia priklauso,bet skausmai buvo aukščiau mano skausmo suvokimo lygio.Ir vėmiau,ir alpau,nors šiaip jau gan pakanti skausmui esu
.Buvau nusiteikus,kad nerėksiu,nes kaip gi - va pora draugių be riksmų gimdė,pilnas forumas visokių patarimų ir ''teisingų'' minčių,kokia jėga yra natūralus gimdymas,bet...Pradžioj retus sąrėmius prakvėpuodavau,vėliau pralekuodavau,apie pakilimą iš lovos ir pravaikščiojimą net minčių nekilo - mano kūnas vienas milžiniškas mėšlungis buvo.Vėliau jau ir į pagalvę kandau,ir niūniuot bandžiau - bergždžias reikalas.Kai sąrėmiai tapo itin stiprūs ir dažni,tarpais su kitu pasauliu kalbėjau.Gal įtakos turi tai,kad abu kartus turėjau bėdų su placentos atsidalijimu,nežinau 
Nenorėjo ji man pasišalinti.Bet trečią kartą jei teks gimdyti,tarsiuosi dėl epidūro.Dabar abu kartus į ligoninę nuvažiavau su 4 cm kaklelio atsidarymu,per vėlu buvo...Nesu aš mazochistė,man visai nepatinka mirinėti nuo skausmų,o paskui didžiuotis,kad va kaip aš pagimdžiau ir kiek iškentėjau.Beje,ligoninėj užsilaikėm savaitę laiko,ir palatą gavau kaip tik virš gimdyklos,tai patikėkit,moterys rėkė dieną naktį.Taip kad vienetai manau tokių kantriųjų...Nors kai kur rašo,kad net sąrėmių skausmo kai kurios nejaučia 
