QUOTE(Samanta @ 2014 01 13, 18:45)
Man tai keista girdėti tokius pareiškimus: "kad ir kaip sunku būtų"
Juk jei kas stipriai žnybteltų ar vožteltų - juk suskaudus tikrai riktelim. Normali reakcija. O apie tai, koks skausmas gimdymo metu, nė nėra ko lyginti. Aš per abu gimdymus šaukiau. Nekriokiau. Bet ir abu gimdymai buvo skatinami ir pradėti nuo visiško 0. Nemanau, kad derėtų lyginti moteris. Juk vienos nė nepajaučia kaip kaklelis atsidaro iki pvz.7cm. Kitos vos be jokių skausmų stangų sulaukia. O aš gimdant antrą kartą prie 3cm. sienomis lipau kaip skaudėjo
Tik rėkimas gimdymo pabaigoje buvo. Juk kiekviena esame skirtingos. Antrojo gimdymo metu gimdykloje išbuvau ~ 15val. Per tą laiką girdėjau nė vieną rėkiančią ir spiegiančią! Na ir ką? Nesedėjau ir negalvojau: "ko čia rėki?!" Man tik gaila moterų buvo. Žinia kaip skauda. Lai rėkia, jei taip jai geriau. Ne visos per valandą juk pagimdo
QUOTE(Biški @ 2014 01 14, 12:29)
Mane tai labiausiai žavi motyvas "aš nerėkiau, tai ir kitoms nėra reikalo rėkt"
Skausmo neišmatuosi... todėl kvaila tokiais pareiškimais drabstytis. Aš nerėkiau, tik dantis sukandau, nes man neskaudėjo, nes atvažiavau į KMUK su 6 cm ir nieko nejutau, nes net tada, kai atėjo noras stumti, skausmą galėjau vertint 3 balais 10 balų skalėj...bet kiekviena mes - individualybė. Ir jei aš nealpstu įsipjovus pirštą, kitai gi pakanka pamatyt kraują, kad kristų ant žemės. Žodžiu, jei tik tai palengvina kančias - rėkit, merginos ir mažiau kreipkit dėmesį į panašius komentarus: "Ko čia rėkti ir pan." . P.S. kažkas kalbėjo apie žalą vaikui, kuomet gimdyvė rėkia. Nemanau, kad ji yra. Plius, gal nuskambės savanaudiškai, bet reikia galvot ir apie save...