Mes visada vaziuojame pas mano mama Kucioms.Vyras nepriestarauja. Ten mano vaikystes namai, tikra eglute...Nostalgija... Neisivaizduoju be ju Kuciu.O Kaledu pirma diena lankom jau ir vyro tevus.
Papildyta:
QUOTE(marsil @ 2008 11 19, 18:53)
Imkit mama ir vaziuokit i uosvija
Gera ideja, bet mano mama nenoretu

Jai savo namu reikia. O zento tevai- tai kaip cia pasakius- nera gal tu labai jau siltu santykiu- bendrauja, tik tiek , kiek reikia

Dziugu, kad kitose seimose kitaip yra.
Papildyta:
QUOTE(Oraia @ 2008 10 13, 09:16)
O mes su anyta susipykę (dėl tikrai ritmos priežasties) ir viena iš ilgalaikio nesitaikymo priežasčių ir yra šventės ir lakstymas per dvi vietas. O dar Kūčios pas anyta tokios, kad ant stalo visos silkės iš maximos, pavalgymas kelių minučių, ir kelionė namo. Nepatinka man- nei šeimos, bendrumo nuotaikos, jokių teigiamų emocijų, nulis tradicijų.
Va pas mano tėvus tai viskas kitaip, net MB negali sulaukti Kūčių mano tėvų namuose (kas mane labai džiugina, nes tas pačias tradicijas noriu parsinešti ir į savo šeimą).
Pas mano mama tikros kucios- senoviskos- su mieliniu pyragu, su namine silkiu, burokeliu misraine, naminiais kuciukais, balat stalties, kaledaicio lauzimu, palinkejimais, tikra eglute, senoviskais zaisliukais Nors mam dar gana jauna, bet laikosi tradiciju, tu tikru lietuvisku, dar is mociutes namu atsinestu.
Pas vyro tevus- kitaip- nors ir valgo tas Kucias, bet vis tiek tuoj pat i telika nosis subeda

Nieko isskirtinio