Man ir taip nebuvo kaip ji pamaciau, net atkrito noras bendrauti,baisus pasirode bet po poros valandu supratau kad cia tas kurio as jieskojau be to jis per pirma pasimatyma nutare kad mes tapsim pora (iki pirmo pasimatymo bendravom laiskais ir sms)
Pirmą kartą susitikus į saviškį žiūrėjau labai atsargiai ir vertinančiai O sekančią dieną jau žinojau, kad be jo man nereikia nieko ir iškart išsiskyriau su tuometiniu draugu
Kai sutikau savo brangiausiaji jis buvo su draugais bet is ju visu jis man labiausiai ir krito i akį. O veliau, pabendravus nusprendziau kad jis ir yra tas zmogeliukas su kuriuo as esu laiminga ir mylima. Tai gi galima sakyti kad pirmas zvilgsnis ir buvo lemtingas mes kartu jau sesis metukus ir po truputi jau kalbam apie vestuves
Na, aš taip pat net neįtariau, kad jis bus tas vienintelis Aš pažinojau beveik visą jo šeimą, net gi jo močiutę, o jo vienintelio ne.. Kai mes susipažinome, pirma mano mintis:"Gerai atrodai..Grieko vertas.." Tuomet net nesumąsčiau, kad tarp mūsų, kas nors gali būti rimto..O jis nuo pat pirmos dienos pradėjo "rėžti apie mane sparną". Jis sako, kad jam-tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, o man ji atėjo palaipsniui
Na, aš taip pat net neįtariau, kad jis bus tas vienintelis Aš pažinojau beveik visą jo šeimą, net gi jo močiutę, o jo vienintelio ne.. Kai mes susipažinome, pirma mano mintis:"Gerai atrodai..Grieko vertas.." Tuomet net nesumąsčiau, kad tarp mūsų, kas nors gali būti rimto..O jis nuo pat pirmos dienos pradėjo "rėžti apie mane sparną". Jis sako, kad jam-tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, o man ji atėjo palaipsniui
Visada skeptiskai ziurejau i tokius pasisakymus kaip, kad ,,pamaciau ir iskart supratau, kad tai TAS zmogus", nors girdejau ji ir is visai nenaiviu ir nebepaaugliu merginu". Bet niekaip nesuprasdavau kaip cia imanoma- juk gi reikia zmogu pazint, suzinot jo gerasias ir blogasias puses, ivertint ar galesi (o ne tik noresi) but su juo, suzinot, kokie jo ketinimai ir t.t. Zodziu visada manyje pirmas kalbejo protas.
Juokinga, bet kai sutikau savo vyra, ZINOJAU VISA SIRDIM, kad tai JIS. Nors protu suvokiau, kad jo nepazystu dar, bijojau tokio savo jausmo ir zinojimo (gal tai mane iskaudins, gal prisigalvoju), net ir jo isvaizda net minimaliai neatitiko tam tipazui vaikinu, kurie mane zavejo ir trauke. Taigi protas sake ,,nea, negali but, nes..... (galejau rast koki 27 logiskas priezastis, kodel negaleciau jaust to, ka jauciu), bet pirmakart sirdis uz save pakovojo, leidau sau JAUSTI, o jausmas sake TAI JIS. Jau pati pirma karta, kai ji pamaciau.
kai tekėjo pima mano draugė kažkaip jos klausiau tada, o kaip žinot kad jau JIS. o ji taip paprastai nusišypsojo.. sako - pajusi... mmm tiesą pasakius nepatikėjau....
bet va kai susipažinau su vienu vyruku. negaliu pasakyti kad kai pirmą kartą pamačiau (nes pažinojau jį seniai ti taip iš toli), bet kai pirmą kartą jis mane apkabino... tai nu to jausmo nepamiršiu gyvenime.... tada ėjau namo ir galvojau kad kiekviena kūno lastele, o ypač pirštų galiukais jaučiau kad viskas bus gerai... arba tai galima būtų pavadinti pilnatve... ramybe.... užliejančia iki pat dangaus. kažkaip klausimų neliko....
Pirmą kartą susitikus į saviškį žiūrėjau labai atsargiai ir vertinančiai O sekančią dieną jau žinojau, kad be jo man nereikia nieko ir iškart išsiskyriau su tuometiniu draugu
man panašiai nutiko - kai tik susipažinau su dabartiniu draugu, iškart išsiskyriau su tuometiniu.. ne todėl, kad būčiau įsimylėjusi iš pirmo žvilgsnio, bet supratau, kad jeigu man kažkas gali patikti vos tik jį pamačius, tai neverta tęsti senos ir visiškai bejausmės draugystės o jis, pasirodo, nuo pat pirmos akimirkos pajuto kažką TOKIO.. keista, nes buvome VISIŠKAI skirtingi, tokie žmonės paprastai vienas kito netraukia.. žodžiu, nuo tos dienos tapome neišskiriami ir mažais žingsneliais žengdami atradome tai, kas mums abiems suteikė sparnus po metų draugystės jis pasipiršo.. kitą mėnesį švęsim draugystės 2 metus.. abu esame laimingi
o mes gyvenom toj pacioj laiptinej, ir susiejom kazkaip, per jo broli, is pat pradziu jis man tikrai nepatiko , dar pamenu kaip pagalvodavau kad jis ir as kartu, niekada gyvenime, bet atsimenu kai pasimatem pajutau ko asnkciau niekad neteko pajusti, nesakau kad supratau jog myliu, teisiog man buvo taip gera, o tas gerumas su laiku peraugo i meile.