Reikejo pazinti ir pan. tada supratau, kad jis galetu buti vienintelis, bet truko daug dalyku, o galiausiai susiejom ir abu tai suprate emem draugaut 
pirmo susitikimo pradzioj jis man patiko: toks draugiskas, simpatiskas 
o susitikimo pabaigoj kai reikejo issiskirt supratau, kad tai tas vienintelis ir kaip labai as nenoriu jo paleist 
o susitikimo pabaigoj kai reikejo issiskirt supratau, kad tai tas vienintelis ir kaip labai as nenoriu jo paleist
Oi, baisu kas dėjosi kai pirmą sykį jį pamačiau.... 
Tiesiog negalėjau atitraukti akių nuo jo, bet ir pasakyti buvo ką nors baisu. Taip plėšiausi kokius puse metų kol susiimiau ir.... Na mes pagaliau kartu! 
Tiesiog negalėjau atitraukti akių nuo jo, bet ir pasakyti buvo ką nors baisu. Taip plėšiausi kokius puse metų kol susiimiau ir.... Na mes pagaliau kartu!
Pas mane tai viskas buvo labai idomiai, ko tikrai niekada gyvenime nesitikejau...istikruju nezinau ar jis bus tas vienintelis, nes niekada negali zinot kas bus toliau...bet tokie dalykai kaip sapnai kartais gali daug ka pasakyti.
O buvo taip, kad net nepazinodama ir nei kart nematydama zmogaus as ji susapnavau. Ir labai aiskiai maciau jo melynas akis, jauciau ta artuma, balsa ir deginanti zvilgsni...sapnas buvo trumpas, bet kazkuo ypatingas..nes dazniausiai sapnuose matydavau pazystamus zmones, o cia buvo kazkas nauja ir nematyta...na, tas sapnas taip ir uzsimirso...bet po kokio pusmecio, per savo pirmaji pasimatyma vienu metu, vienoje vietoje ivyko kaip sanakt dezavu..kai galvoji jog jau kazkur sia vieta matei...ir tada man toptelejo i galva mintis, kad lygiai tokia pacia sekunde as sapnavau, ir lygiai toki pati artuma as jau jauciau ne sapne, o dabar realybeje...net nezinojau kur save padeti...tik siurpas perbegeo visu kunu...ir kas tai galetu paaiskinti? niekur nematyta zmogu susapnavau ir su kuriuo dabar esu jau 2 metelius... keistu dalyku kartais nutinka, gal tai ir reiskia, kad jis tas vienintelis? 
O buvo taip, kad net nepazinodama ir nei kart nematydama zmogaus as ji susapnavau. Ir labai aiskiai maciau jo melynas akis, jauciau ta artuma, balsa ir deginanti zvilgsni...sapnas buvo trumpas, bet kazkuo ypatingas..nes dazniausiai sapnuose matydavau pazystamus zmones, o cia buvo kazkas nauja ir nematyta...na, tas sapnas taip ir uzsimirso...bet po kokio pusmecio, per savo pirmaji pasimatyma vienu metu, vienoje vietoje ivyko kaip sanakt dezavu..kai galvoji jog jau kazkur sia vieta matei...ir tada man toptelejo i galva mintis, kad lygiai tokia pacia sekunde as sapnavau, ir lygiai toki pati artuma as jau jauciau ne sapne, o dabar realybeje...net nezinojau kur save padeti...tik siurpas perbegeo visu kunu...ir kas tai galetu paaiskinti? niekur nematyta zmogu susapnavau ir su kuriuo dabar esu jau 2 metelius...
keistu dalyku kartais nutinka, gal tai ir reiskia, kad jis tas vienintelis?
Ne ne ne, tai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsio. Pirmiausia pamačiau jauną, liesą vaikiną, trumpai kirptais plaukais, kuris iš visko juokėsi ir vaikščiojo klišai dėdamas pėdas
Vėliau pastebėjau rūpestingą, ne pagal metus atsakingą, draugišką, protingą žmogų
O dabar matau jauną, stiprų ir gražų vyrą, kuris išsaugojo savo geras savybes ir jas papildė kitomis
Vėliau pastebėjau rūpestingą, ne pagal metus atsakingą, draugišką, protingą žmogų
O dabar matau jauną, stiprų ir gražų vyrą, kuris išsaugojo savo geras savybes ir jas papildė kitomis
pagalvojau kas per kvailelis 
mmm , grazus kvailelis
QUOTE(Dinastija @ 2009 09 20, 00:26)
Oi, baisu kas dėjosi kai pirmą sykį jį pamačiau.... Tiesiog negalėjau atitraukti akių nuo jo, bet ir pasakyti buvo ką nors baisu. Taip plėšiausi kokius puse metų kol susiimiau ir.... Na mes pagaliau kartu!
Tiesiog negalėjau atitraukti akių nuo jo, bet ir pasakyti buvo ką nors baisu. Taip plėšiausi kokius puse metų kol susiimiau ir.... Na mes pagaliau kartu! nu ir smagu...
visokiu istoriju buna as irgi pirma karta sunkiai islemenau kazka 
Daugelis čia rašo, kad drebėjo, negalėjo žodžio ištart, tas vaikinas labai labai patiko, pajautė iškart, kad tai jų būsimas TAS pats pačiausias. Man taip buvo su pirmąją gyvenimo meile. Daugiau nė karto nepasikartojo...
Kaip pirmą kartą pamačiau, net negalėjau pagalvoti, kad busim kartu. Jam buvo 17, o man 20
Iki tos dienos kai ivyko musu pasimatymas, jei galima tai pavadinti, net nemaniau, kad mes busim kazkada pora, tiek ji, tiek mane siejo ta pati gera draugu kompanija, buvom geri draugai, jau pora metu, linksminomes kartu, bendraudavom ir tiek, nes mus siejo tie patys bendri draugai, kol viena diena po krepsinio varzybu jis uzsuko pas mane i namus ir mes keliata valandu kalbejom pagaliau like vienu du, pokalbis buvo idomus ir galima sakyti pikantiskas, po kurio seke pasimatymu maratonas , tik tada as supratau, kad tai yra mano zmogus, pazinusi ji is arcia.
, tik tada as supratau, kad tai yra mano zmogus, pazinusi ji is arcia.
