Nuodėmė

na, tai gerai, valio, krikstijai del dvasines apsaugos, bet kiek tokiu kuriems krikstas tik proga pagert?dolcegabanos sukneles naujas pademonstruot ant foto?babulems uztildyt ir dar begales priezasciu....mano pacios puse gimines tokie, draugu ir netruksta...ir ka 50 lt ir kunigelis be problemu pakrikstyja, vat sitatai mane piktina

Na, kunigas, mano nuomone, atsisakyti krikštyti gali tik išimtiniais atvejais. Be to tai juk ir biznis

O dėl tų, kurie plaukia pasroviui dėl to, kad taip daro visi...jei jiems esmė pagert, kaip tu sakai, ir parėdus pademonstruot, tai jie nė nesusimąsto apie jokią krikšto prasmę. Suvokimas gyvenimo nėra giluminis, jie net neuždavinėja sau tokių klausimų. Nemanau, kad tavo asmeninė nuomonė ką nors pakeistų ar įtakotų šiuo atveju. O užsiimti pamokslauti ir moralizuoti...Kam to reikia? Jei ateis gyvenime toks momentas, kai jie patys pradės ieškoti gilesnių prasmių, tai patys iš naujo ir perkainos savo gyvenimo vertybes. O jei neateis - tai niekas iš šono jų ir nepakeis. Vaikų pasaulėžiūrą įtakoti dar galima, saugusiojo, jei jis pats to nenori, labai menkai.

nu jo, tu teisi.Tik ,tiesa, as nei pamokslauju, nei moralizuoju, pasipiktinu tokiu ju elgesiu ir viskas kaip ten sakoma, suo loja karavanas eina

Cia mistifikacija reiskinio. Nebutina viska ir visada filtruoti per Dievo ar velnio planus. Sekme ir nesekme labai laikinas ir subjektyvus dalykas. Galbut po trumpo sekmes laikotarpio ateis ilgas bausmes laikas
Santuokos esme eiti per sunkumus kaip vienam kunui, o jei nebegali, Dievo reik prasyt stiprybes jei jau pries Dieva tuokeisi, jei ne tai skirkis ir nedvejok, cia tavo sazines reikalas.



katalikai tau padekos, nes pakrikstyjusi savo vaikus itraukei juos i katoliku sarasus
Prasau pasakyk kurioj Biblijos vietoj galeciau rast aprasyma apie dvasine apsauga po vaiku kriksto
Kristus krikstijosi suauges, tai pirma, antra kriksta turejo ir turi tam tikra reiksme, apie kuria reikia pasidometi pries kalbant apie tai nes pasakymas "kazkodel to reikejo" skamba juokingai.
Berods ilga laika lankeisi Tikejimo zodzio baznycioje? Jei neklystu, keista tada kad vaikus krikstyjai, matyt tavo lankymasis TZ buvo for fun, nes jie apie Dvasia ir kitus dalykus turi labai charizmatini mokyma

Sakyč, kad buvo atvirkščiai: pirma buvo ilgas bausmės laikas. Dvylika metų vistik netrumpas laiko tarpas ar ne? Ir per tokį laiką turbūt galima visokius metodus išbandyti. Ir jei daeinama iki tokio lygio, kad tenka eiti per sunkumus jau nebe vienu kūnu, o keliais ( t.y. su policijos įsikišimais, bo anys irgi kūnai), tai kažkas jau ne taip, jokie stiprybės prašymai čia nepadės.
Realus gyvenimas nesusiriša su tavo teorija.

Kad galima tai taip, bet ar tikrai išbandoma... Ir ne po 12 metų pats tinkamiausias laikas pradėti prašyti stiprybės.
Beje kažkodėl nemanau, kad sandle čia kalbėjo apie praktikoje netaikomą teoriją.

Jeigu abu būtų buvę tikrais krikščionimis, nebūtų buvę sunku kartu eiti. Tačiau, greičiausiai, taip nebuvo.
Pakreipkime Jadzės aptariamą situaciją taip: vienas praktikuojantis, nuoširdus krikščionis, o kitas tik tokiu prisimeta. Ką pirmajam daryti?

Pirmiausia įdomu, kaip tas praktikuojantis krikščionis ryžosi tuoktis su prisimetančiu? Ar jie apie vienas kito praktikavimą/prisimetimą nežinojo? Jei žinojo, kaip ketino tai derinti?

Paprastai. Jauni žmonės yra idealistai. Jie tiki, kad meilė kalnus nuverčia. O čia...atversti netikintį į tikėjimą...taigi išvis baika. Kai myli. Ir jaunas. Ir viskas pro rožinius akinius.

Taip taip. Ir man taip buvo...Ir tikintis bus, ir negers, ir mylės iki grabo lentos...

O kam laukt 12 metu? Visada buna pirmas barnis, pirma neistikimybe, pirmas smurtas. Tada ir prasideda sunkus kelias, bet ne po 12 metu kai jau nebeimanoma istvert.





[quote=Peliauckų Jadzė,2007 06 18, 19:02]
Paprastai. Jauni žmonės yra idealistai. Jie tiki, kad meilė kalnus nuverčia. O čia...atversti netikintį į tikėjimą...taigi išvis baika. Kai myli. Ir jaunas. Ir viskas pro rožinius akinius.

Nesutikciau. Tikintis zmogus puikiai supranta kad kita zmogu prievarta priversti pamilti Dieva neimanoma. Taip meile kalnus nuvercia, bet jei tikincioji puse yra mergina, galima teigti kad santuokoje bus problemu, nes vyrai dazniausiai buna labai uzsispyre.
Todel dazniausiai tokios santuokos buna arba labai jaunu zmoniu, arba zmoniu kuriu tikejimas nera itin stiprus (tokia mano patirtis).

Nemanyčiau, kad nesigaili , jeigu galėtum pakeisti situaciją ar nenorėtum? Bažnyčia nėra skirta nūdienai, ji simbolizuoja amžinas vertybes. Norėdami, kad ji pripažintų mūsų supainiotus gyvenimus nenuodėme, mes ieškome dvasios ramybės, bet ar nuo to pasidarytų ramiau? Giliai širdyje vis vien aišku, kad klaida padaryta.


Bažnyčia nereikalauja gyventi su žmogumi, kuris dvasiškai ar fiziškai žaloja šeimos narius, atsiskirti tokiu atveju nėra nuodėmė. Problema, kad sutinki žmogų, kurį būtum norėjusi sutikti anksčiau... Tikrai žmogiška ieškoti laimės vietoj kryžiaus nešimo, bet prie ko čia bažnyčia? Arba sieki dvasinio tobulumo, arba eini lengvesniu keliu.
Suprask mane teisingai, jokiu būdu neteigiu, kad aš pasirinkčiau teisingai, bet įsivaizduoju, kad žinau, kaip reikėtų rinktis .
Dėl konfesijų tai kalei į pačią esmę. Ir būdamas kataliku nesi atskirtas nuo Bažnyčios, tiesiog negali naudotis kai kuriais sakramentais (kurių kitos konfesijos net ir nepripažįsta), bet gali dalyvauti mišiose, melstis ir tikėtis, kad Dievui nėra negalimų dalykų.


Ne visai supratau kokių apeigų neatlikimas daro žmogų nusidėjėliu ?
Iš tikrųjų tik pats žmogus žino nusideda jis ar ne. Kartais tiesiog manipuliuojama tiesa - ar santuoka tikra, jei prieš tai buvo ne vienas pagyvenimas nesusituokus, bet pataupyta priesaika ir formaliai viskas gražu? Ko gero ne vienam iš mūsų teks nustebti, sužinojus, kad Dievo apgauti nepavyko

Bet kaip sunku tai priimti . Dar jeigu abu stengtųsi, kaip rašė Meškuolė. Tik visada lieka galimybė pasakyti: "Padariau kaip man išėjo, Viešpatie, dabar jau Tu ką nors daryk."

O dėl sėkmės gyvenime, nesu pastebėjusi, kad ji būtų pažadėta. Jeigu paskaitytume Kalno palaiminimus, tikrai nerastume - palaiminti turtingi, sveiki ir laimingi...