reikia nuo mažens auklėti, šnekėti gražiai, kad negalima ir pan., paaiškinti kodėl, pasistengti sugėdinti prie svečių ar šiaip žmonių, o jei nepadeda - griežčiau pasakyti, bet nerėkiant jokiu būdu neatsiprašyti subarus ar pamušus - vaikas pagalvos "aha, gailisi, neteisingai pati padarė, atsiprašė, vadinasi daugiau taip nebedarys, o aš galiu būti "paršiukas" ir toliau..." niekada vaikui nereikia parodyti, kad gailitės už savo veiksmus, nes čia jau didelė klaida...
nors tai irgi pasekme )))))), jei neklauso - atsuku jos veida ir pakartoju aiskiai, ko is jos noriu (nu gal tikrai uzsizaide ir negirdejo ar nenorejo girdeti), jei dar oziuojasi, skaiciuoju iki triju ir pasakau, kad paimsiu dirza. tai dazniausiai susitariam. 
Vaikas dar per mažas suprasti tikrąją rėkimo priežastį. Pirmiausia reikia taikytis prie vaiko ir sudaryti kuo mažiau sąlygų netvarkai kelti ( jokių staltiesių, jei nenorit, kad nutrauktų, spintelės kur jam negalima užrekintos, ar užrištos. Su sąlyga, kad jis galės kokią vieną, tik jam skirtą kraustyti). Mažas vaikas namuose, prie jo reikia taikytis. Žinoma galima gražiai, ramiai it pastoviai neleisti ko nors daryti. Bet žodis "negalima" turi iš jūsų lūpų skambėti kuo rečiau. Jis taip pat vaikui sukelia nepasitikėjimą savimi. Čia aš ir kaip pedagogė, ir kaip mama iš savo asmeninės patirties. Kūdikystėje nors ir ramiai, bet savo vaikams daug ką drausdavau. Niekada dėl jų nebuvo nepatogu prieš kitus. O dabar mano vaikai nedrąsūs, uždaro būdo. Norėčiau, kad jie būtų iniciatyvesni, aktyvesni, mokėtų labiau pakovoti už save. Sako, kad vaiko charakteris susiformuoja iki 3 metų. Būtų gerai, kad mes jį savo pavyzdžiu auklėtumėm tokį, kokį norime matyti. Daug ką darytumėm kartu, užimtumėm vaiką, kad jis neturėtų laiko krėsti šunybių. Deja, visa tai labai sunku. Žinau, kaip mama pavargsta, bėgiodama paskui savo mažylį 
Vaikas dar per mažas suprasti tikrąją rėkimo priežastį. Pirmiausia reikia taikytis prie vaiko ir sudaryti kuo mažiau sąlygų netvarkai kelti ( jokių staltiesių, jei nenorit, kad nutrauktų, spintelės kur jam negalima užrekintos, ar užrištos. Su sąlyga, kad jis galės kokią vieną, tik jam skirtą kraustyti). Mažas vaikas namuose, prie jo reikia taikytis. Žinoma galima gražiai, ramiai it pastoviai neleisti ko nors daryti. Bet žodis "negalima" turi iš jūsų lūpų skambėti kuo rečiau. Jis taip pat vaikui sukelia nepasitikėjimą savimi. Čia aš ir kaip pedagogė, ir kaip mama iš savo asmeninės patirties. Kūdikystėje nors ir ramiai, bet savo vaikams daug ką drausdavau. Niekada dėl jų nebuvo nepatogu prieš kitus. O dabar mano vaikai nedrąsūs, uždaro būdo. Norėčiau, kad jie būtų iniciatyvesni, aktyvesni, mokėtų labiau pakovoti už save. Sako, kad vaiko charakteris susiformuoja iki 3 metų. Būtų gerai, kad mes jį savo pavyzdžiu auklėtumėm tokį, kokį norime matyti. Daug ką darytumėm kartu, užimtumėm vaiką, kad jis neturėtų laiko krėsti šunybių. Deja, visa tai labai sunku. Žinau, kaip mama pavargsta, bėgiodama paskui savo mažylį 
i manoma jei vaikas isgirsta is 1-2 karto jei kartoji koki 10ir negirdi , tai nieko nebelieka , kaip paleisti gerkle 
o i siuksliu deze nelenda nes nieko nesakiau kai lindo. Kartais sunku suprasti vaiku mastyma, bet jie visada mieliau renkasi ne zaislus o indus, kosmetika ir panasiai turekim kantrybes. ju toks amzius kad reikia visur is paskos vaiksciot Tik nerekti. Mamos kaimyne taip rekia ant savo vaiku kad net klausyt baisu, norisi net nueit ir paprotint! is salies vaizdas ziaurus! Nebukim reksnes!
