Visos puikiai suvokiam, kad riaumoti ir kriokti ant vaiko negalima, po viskam ziauriai skauda sirdi, griauzia sazine, neviltis kazkokia apima.. Bet pasakykit, ar nors yra viena, kuri nepasidave tokiam silpnumui? Bent jau pasidalintumet KAIP save sustabdyt ta nelemta sekunde, kai jau taip nervas paima...
QUOTE(ingridukas @ 2006 09 22, 11:54)
man irgi sunku susivaldyti.asmeninis gyvenimas nenusisekes,tai bunu nervuota.Stengiuos ant vaiko to neisliet,bet kartais buna isveda taip is kantrybes,kad garsiai imu rekt.Jis ima manes bijot ir nebesioziuoja,ramiai sedi,o man tada jo gaila pasidaro,paimu ant ranku,pabuciuoju,jis nusisipso ir vel imam zaist.zinau kad negerai darau nes savo rekimu gazdinu vaika,bet pati nesuvokiu kai nesivaldau....Gal zinot kaip ta minute kai atrodo nezinai ka adarytum,susivaldyt ir ramiai elgtis?
mamytės, ką jūs darot? nubaudžiat ir paskui guodžiat...vaikas tada nesupranta, ar jis čia blogai pasielgė, ar jūs, ar čia toks žaidimas - mama parėkia, o po to myluoja.
jei jau taip nutiko, kad vaikas nubaustas, jis turi suprast, kad nubaustas, kad tai ne žaidimas. vaikas turi būti mokomas atsiprašyti, kartu reikia aptarti, kodėl mama ar tėtis supyko, kodėl rėkė. jam turi būti aiškinama, ką jis blogai padarė, o ne myluojamas kaip niekur nieko
QUOTE(mamukas2 @ 2006 09 23, 00:10)
mamytės, ką jūs darot? nubaudžiat ir paskui guodžiat...vaikas tada nesupranta, ar jis čia blogai pasielgė, ar jūs, ar čia toks žaidimas - mama parėkia, o po to myluoja.
jei jau taip nutiko, kad vaikas nubaustas, jis turi suprast, kad nubaustas, kad tai ne žaidimas. vaikas turi būti mokomas atsiprašyti, kartu reikia aptarti, kodėl mama ar tėtis supyko, kodėl rėkė. jam turi būti aiškinama, ką jis blogai padarė, o ne myluojamas kaip niekur nieko
jei jau taip nutiko, kad vaikas nubaustas, jis turi suprast, kad nubaustas, kad tai ne žaidimas. vaikas turi būti mokomas atsiprašyti, kartu reikia aptarti, kodėl mama ar tėtis supyko, kodėl rėkė. jam turi būti aiškinama, ką jis blogai padarė, o ne myluojamas kaip niekur nieko
Teisingai
, taip elgtis nedera, nes vaikas visai supainiojamas. Bet is asmenines patirties galiu pasakyt, kad mamos taip "neblaiviai" 
elgiasi todel, kad jau stogelis ciuozia: kantrybes nulis, susivaldymo nerasta, todel amzinai del to griauzia kaltes jausmas, tai gaunasi uzdaras ratas, o kaimynai pakraupe stebisi mamos balso galimybemis... Turbut geriausias vaistas kazkaip surasti galimybe trumpam pabegt nuo namu, rutinos, tuomet ir nervai stabilizuosis. Arba kokiu homeopatiniu "uspakajoncu" pagert (Sedativ pvz), visai padeda 
QUOTE(mamukas2 @ 2006 09 23, 01:10)
mamytės, ką jūs darot? nubaudžiat ir paskui guodžiat...vaikas tada nesupranta, ar jis čia blogai pasielgė, ar jūs, ar čia toks žaidimas - mama parėkia, o po to myluoja.
jei jau taip nutiko, kad vaikas nubaustas, jis turi suprast, kad nubaustas, kad tai ne žaidimas. vaikas turi būti mokomas atsiprašyti, kartu reikia aptarti, kodėl mama ar tėtis supyko, kodėl rėkė. jam turi būti aiškinama, ką jis blogai padarė, o ne myluojamas kaip niekur nieko
jei jau taip nutiko, kad vaikas nubaustas, jis turi suprast, kad nubaustas, kad tai ne žaidimas. vaikas turi būti mokomas atsiprašyti, kartu reikia aptarti, kodėl mama ar tėtis supyko, kodėl rėkė. jam turi būti aiškinama, ką jis blogai padarė, o ne myluojamas kaip niekur nieko
Pritariu ir as,taip nutinka retai kad rekciau ir guosciau,bet nutinka,nes nesusivaldau ta sekunde,kai isveda is kantrybes,o imu ciuciuot,nes gaila pasidaro
šiąnakt kaip tik atsidūriau tokioje padėtyje, kad nemiegojau, nervai nelaiko, stogas varo savais keliais, abu vaikai namie, didžiąjam kosulio priepuoliai, genties vadas užsieny, artimųjų šalia nėra, pasiguost nėra kam ir pratrūkau. šiaip labai retai rėkiu, dažniau tyliu. bet pasakysiu, kokį rėkimo būdą "išradau" - pro sukastus dantis. pašvokščiau normaliai, paskui nuėjau į kitą kambarį, užsidariau penkiaminutei, paraudojau, nusiraminau. o išėjus pasikalbėjau su didžiuoju, jis net paguodė mane, atsiprašė ir pasakė tokią "protingą" mintį, kad net apakau: "nu va, mamyte, prisidirbai du bambizus, dabar turėsi vargt, kol užaugsim. o geriau tai kai grįš tėtis, paprašysiu, kad pasiimtų tėvystės atostogų, kad tau lengviau būtų su mumis..."
Papildyta:
pabandykit mano metodą: sukandi stipriai dantis ir pasakai viską, ką reikia. tada širdies neskauda, kad aprėkei vaiką
Papildyta:
pabandykit mano metodą: sukandi stipriai dantis ir pasakai viską, ką reikia. tada širdies neskauda, kad aprėkei vaiką
Reiks pabandyt tavo metoda,nes as balsinga moteris chore giedojus 6 metus tai galit isivaizduot koki balsa turiu,kartais net paciai baisu
sutinku su mamytem kad nevalia ant vaiku plustis bet tikrai kartais neiseina susitvardyt jei kazkas negerai kartais tai lemia ir mamyciu nuotaika 
visada taip pirma padarai o tik po to pagalvoji 
kantrybes visoms
bet tikrai kartais neiseina susitvardyt jei kazkas negerai kartais tai lemia ir mamyciu nuotaika visada taip pirma padarai o tik po to pagalvoji kantrybes visoms
Siūlau giliai pakvėpuoti ... praeis noras rėkti ant tokio pupuliuko . Kantrybės. Vaikai kaip kempinės sugeria mūsų visus gerus ir blogus dalykėlius , o paūgėją mėgdžioja mus... arba tiesiog pamatai , kad jiems išsiveržia tos mūsų emocijos , įpročiai ir t. t.
QUOTE(mamukas2 @ 2006 09 23, 14:08)
šiąnakt kaip tik atsidūriau tokioje padėtyje, kad nemiegojau, nervai nelaiko, stogas varo savais keliais, abu vaikai namie, didžiąjam kosulio priepuoliai, genties vadas užsieny, artimųjų šalia nėra, pasiguost nėra kam ir pratrūkau. šiaip labai retai rėkiu, dažniau tyliu. bet pasakysiu, kokį rėkimo būdą "išradau" - pro sukastus dantis. pašvokščiau normaliai, paskui nuėjau į kitą kambarį, užsidariau penkiaminutei, paraudojau, nusiraminau. o išėjus pasikalbėjau su didžiuoju, jis net paguodė mane, atsiprašė ir pasakė tokią "protingą" mintį, kad net apakau: "nu va, mamyte, prisidirbai du bambizus, dabar turėsi vargt, kol užaugsim. o geriau tai kai grįš tėtis, paprašysiu, kad pasiimtų tėvystės atostogų, kad tau lengviau būtų su mumis..."
Papildyta:
pabandykit mano metodą: sukandi stipriai dantis ir pasakai viską, ką reikia. tada širdies neskauda, kad aprėkei vaiką
Papildyta:
pabandykit mano metodą: sukandi stipriai dantis ir pasakai viską, ką reikia. tada širdies neskauda, kad aprėkei vaiką
Jo, jauciu taip ir reiks daryt.. Pasvokst, o po to penkiaminutei i kambari uzsidaryt.. Nes jau per daug daznai sau nebepatinku
Sveikos, na man irgi taip pasitaiko, bet juk mes irgi ne geležinės, kad ir kiek stengiesi nerėkti kartais gaunas, o poto pagalvoji, gal be reikalo, bet kas padaryta tas padaryta, o dar kai daug kas nesiseka tai... 
Manau yra labai svarbu , kad vaikutis išmoktų girdėti ir išklausyti mus . Mes taip pat kartai negirdim viens kito arba nenorim girdėti... Sutinku , kad kantrybė ne geležinė... 
