Paskaičiau ir nieko naujo nepasakysiu. Stengiuosi skaityti daug psichologinių knygų apie vaikų auklėjimą, semiuosi patirties iš jau užauginusių savo vaikus, pati bandau savus metodus taikyti, bet vis tik kartais nepavyksta susitvardyti

tada užšaukiu... bet dažniausiai užtenka pasakyti, kad mamytė labai supyko ir nubaus už netinkamą elgesį. Tos bausmės dažniausiai būna tokios: liepiu keliolika minučių pabūti vienai, neduodu jos mėgstamo žaislo, nes jis kartu su mamyte liūdi, kad dukrytė buvo negera, neklausau jos norų, kai tarkime ji prašo paduoti kokį žaisliuką, padainuoti ar kartu su ja pažaisti - dažniausiai šie metodai puikiai veikia. Žinokit su mano dukryte tai būna šitaip: arba ji bene visą dieną gera, mes puikiai sutariame, žaidžiame, ji man padeda, arba nuo pat ryto ožiai, kaprizai, neklausymas ir pan. Kartais pagalvoju, kad ji gal neišsimiegojo ar šiaip ką skauda - mes tada irgi būname pikti, bet vėlgi neleisi vaikui tada ant galvos lipti

tuomet jau stengiuosi nukreipti jos dėmesį, nes suprantu, kad ir pati kartais ne ta koja iš lovos išlipu, arba vien dėl blogo sapno prastai jaučiuosi ir savo būsenos nemoku paaiškinti. Džiaugiuosi bent tiek, kad kiti giria mergaitę, kad ji paklusni ir šiaip drąsi, gal tinkama linkme auklėju