Ar aš bloga dukra? - Įskaudinau mamą...

Sitoj vietoj mama teisi.....

O siaip... siaip tavo mamai dabar kazkas negerai. Siuo metu, turiu galvoje. Kazkas spaudzia sirdi, todel ir prisneka samoniu - nesamoniu.
O jeigu zentelis nelabai su uosviene sutaria - mama paprasciausiai jaucia konkurencija. O tas nera labai malonu.

Nzn. Mano vyras vienas pas mano tevus uzsuka. Ar tevelis namie vienas, ar mama, jam nesvarbu. Uzsuka taip sau. Neva : uzsukau paziuret ar sveiki, ar viskas tvarkoj... mol maniske (cia as) sapnavo kazka, nerimsta, tai maniau uzsuksiu.... Arba - pertrauka cia tokia turiu , va, iki susitikimo, manau uzvaziuosiu...
Mazdaug tokiam stiliuke.
Taigi jaucia zmones, kad jis ne is pareigos, ne prievarta, ir ne tik per metines sventes juos lanko.

Kiek perskaičiau tai susidariau nuomonę, kad tavo mama imasi emocinio šantažo, kas yra tikrai nesąžininga. "Aš dėl tavęs aukojaus - tu privalai man paskambint", "Man gėda tavęs, nes tu pasielgi ne taip, kaip aš noriu", "Tu žiauri, kaip tėvas", "Vaikai atneša tik skausmą". Visų pirma, mano nuomone už tai, kad ji tavęs susilaukė - tu dėkinga but neturi. Nors ir panašu, kad jai ne kokio dėkingumo reikia, o jai tiesiog baisu, kad jos vaikas užaugo, sukūrė savo šeimą, o ji liko vienui viena. Todėl ir bando kažką pakeist, tik kad jau labai negražiais būdais, taip emociškai terorizuodama.. Šiaip tikriausiai tu jos nei pakeisi, nei įrodysi, kad nesąžininga jai tokiomis frazėmis mėtytis. Tiesiog gal reikia pagalvot, kad ji tikriausiai taip negalvoja, o tiesiog bijo likti pamiršta ir niekam nereikalinga. Gal pabandyk su ja šiaip pasišnekėt, kad ją myli, kad tikrai ji tau svarbus žmogus, bet ji turi suprast, kad dabar tu turi vyrą ir susikūrė kita šeima, bet tai anaiptol nereikš, kad ji tau nebebus brangi. Gal gi supras.. O galbūt ir susituokę jūs neseniai? Gal mama neapsiprato dar ir reikia laiko? Nors jeigu jai pačiai su vyru nesusiklostė - tai jai gal sunku priimti tokį normalų ir laimingą šeimos modelį?.. Bet kokiu atveju, tikiuosi, kad ši problema spręsis ir mama nustos skaudint tave, o tu jai parodysi, kad ir tu jos įskaudint nenori.

Papildyta:


Gal aš jau ir pernelyg su ta tema, bet mane tai siutina.. Man paaiškint tada gal galit, kokio velnio tokie žmonės tuos vaikus gimdo? Ne todėl, kad nori? Ne todėl, kad jiems gera turėt vaiką? Taip kad pasakot po to, kai savo noru susilauki vaikų, jog aš dėl jo pasiaukojau ir man buvo sunku keltis naktį dėl jo man yra nesuvokiama...

O siaube.. Kas ji per žmogus? Kaip taip galima? Žiedute, laikykis ir laikyk ją pavyzdžiu, kokiai nereikėtų būti. O kad būsi būtinai kaip mama - nėra taisyklė, todėl stiprybės ir sėkmės.

Galiu... Jei suaugę jų vaikai taip mąsto tai gimdyt tikrai nereikėjo: išauklėt nesugebėjo. Man tai nesuvokiama kaip galima taip žiūrėt į savo tėvus. Matau kaip mano tėvai elgiasi su savo pasenusiais tėvais ir su savo tėvais elgsios taip pat. Viskas iš šeimos. Jei jūsų tėvai savo tėvų (jūsų senelių) nežiūrėjo, tai ko stebėtis kad tokios mintys kyla. Nemanau kad Žiedutės mama prašo per daug. O ar jūs suprantat kodėl žmonės metų- metus savo "atsigulusius ant patalo" tėvus slaugo su MEILE, ar tai irgi nesuvokiama?

Mirėja, jei gali tai atsakyk. Nes ką tu čia prirašei yra kažkas - betkas, bet ne atsakymas į klausymą: KODĖL žmonės planuoja vaikus ir juos gimdo, jei tai būna apibrėžta kaip pasiaukojimas, kančia ir visoks kitoks negerumas po to? Kam tada išvis vaiką turėt, jei taip jau blogai,a?
O kad tėvų nežiūrėt norim ir kad mes čia visi blogai išauklėti - tai gal nereikia pasakot. Aš savo tėvus myliu, aš jais rūpinsiuos kiek galėsiu ir aš vertinu juos bei gerbiu ir susirgusius tikrai slaugyčiau. BET aš nesijaučiu skolinga už tai, kad mane pagimdė, už tai, kad pagimdę neišmetė kur, o augino ir rūpinosi. Jie norėjo vaikų - jie vaikų ir turi. Tai buvo JŲ PASIRINKIMAS. Todėl aš terorizmo ir šantažo iš jų pusės netoleruočiau, kad neva jiems aš gyvenimą suėdžiau ar, kad jie jau geriau butų manęs neturėję, nes aš elgiuosi ir gyvenu jau kaip man atrodo geriau, o ne aklai klausau jų. Ir man yra kraupus toks iš tėvų pusės suaugusių vaikų skaudinimas.
Jauti skirtumą? Ar tau vis dar atrodo, kad aš ir galbūt kiti mąstantys nors kiek panašiai nori savo tėvų atsižadėt ir t.t.?

Liepsnita, man labai patiko šitie tavo žodžiai. Aš taip bandau mąstyti, bet pati tokių minčių baidausi. Man labai reikėjo, kad kažkas tai pasakytų. Ačiū tau.

O dabar į temą radau vienos forumietės pasisakymą temoje apie moters amžių ir vaikų turėjimą:
"Na o as pagimdziau 21 ir visai nesigailiu,gyvenu toli nuo namu,nuo mamos,gyvenu ne savo kampe o valdiskam,ir ka,gyvenimas ir privercia greiciau susiimti save i rankas ir galvoti apie ateiti,jei ne vaikas,buciau turbut iki siol gyvenus su tevais.Vaiko neturiu kam palikti,bet nesigailiu,kenciu-tokia jau mamu dalia,ir dziaugiuosi,vaikas uzauges pasakys,kad va mama mane uzaugino viena su teciu,niekas jai nepadejo,kiek ji kentejo,manau ir vaiko supratimas apie mama bus visai kitoks,ir as dziaugsiuos,kad vaikas supranta."

Atrodo, kad kažkur mano mamos klonas gyvena...

palauk, Mirėja, nenuklysk į lankas- Žiedutės mama sveika moteris...jai priežiūra nebūtina ir aš manau,kad ji reikalauja per daug...tiesiog moteris PAVYDI ir tiek...

O kodėl ištekam? Nes tikimes, kad jei mylim, tai busim mylimos. Nevisada mūsų lukesčiai išsipildo, yra skyrybų ir jų nemažai. Vaiką myli ir iš jo tikėsi to paties. Tikiesi kad užaugs geras žmogus. Tėvų lukesčiai irgi nevisada išsipildo. Šiais laikais vaikai labai dažnai šantažiuoja tėvus: nepirksi- pabėgsiu iš namų, neduosi pinigų- nusižudysiu. Čia paauglystėje. Veliau: pradeda savo nesėkmės kraut mamom: turiu psichologinių problemų nes vaikistėje man neskyrė dėmesio, aš negaliu susirast padoraus vyro nes tėvas buvo alkoholikas, mama man sakė taip ir anaip dėl to nepasitikiu savimi,negaliu dirbt savęs verto darbo, šantažas dėl matymosi/ nesimatymo su anūkais... Na, tarkim taip elgiasi neprotingos.

Protingos turėtų suvokt kad su laiku santykiai su mama keičiasi, pomažu jos susikeičia vietom. Nuo tam tikro amžiaus suaugusi dukra lyg ir užima mamos vietą, o mama kaip ir vaiko. Jei anksčiau dukra negalėjo pasirūpint savimi tai dabar to negali mama. Pvz. jei šeimoje atsiranda naujas vaikas vyresnis pradėda sirgt, prastai elgtis, tt. Jis tai daro nesąmoningai, stengdamasis atkreipti dėmesi, parodyt kad jam skauda kad prarado savo pozicijas.Taip pat skauda ir mamai. Paskaityk tėmas apie anytas...Ar tiki kad 90% vyrų mamų yra blogos? Joms skauda kad kažkas užėmė jų vietą. Žodžiais jos kaip ir Žiedutės mama randa šimtus argumentų: žmona tokia ir kitokia, bet iš tikrųjų tai iš pasamonės rėkia tas išsigandęs vaikas kurio ji pamažu virsta. Kol esi vaikas jautesi saugus nes tėvai savo pasiekia visokiom gudrybėm: einam pas stomatologą, skaudės, bet jei busi geras ir pakentėsi vėliau tau nupirksiu... Pamašiai reikia elgtis su "vaikėjančia" mama. Ar sunku nors APSIMEST kad jos nuomonė svarbi? Nors paklaust net jei taip ir nedarysi?

TRUMPAI: gimdo dėl to paties kaip ir visos: norėjo vaiko, tikėjosi kad tas vaikas bus geras ir mylintis, senstant NESĄMONINGAI bet NEIŠVENGIAMAI pačios virsta vaikais ir grėbesi vaikiškų kovos už brangaus žmogaus dėmesio būdų. Tai nėra planuota ar daroma sėkiant piktų tikslų. Šiame gyvenime etape DUKRA yra protingesnė ir turėtų atitinkamai elgtis ir padėti mamai, nes jai buvo padėta kai to reikėjo. Jei dukra to nesupranta ir mąsto kaip kai kurie čia pasisakiusieji, tai reiška dukra dar NESUBRENDO ir jai tęsiasi paaugliškas maištai, dar ieško savo gyvenimo po saule, bando nukirpt bambagyslę. Tai reiška arba mama gimdė per vėlai (dukra dar nesubrendo, mama jau paseno), arba dukrai užsitęsė paauglystė ir savo nesubrendimo priežasčių reikia ieškoti savyje o ne seną žmogų kaltint. Beja, tai paaiškina kodėl dažniausia tokias problemas turi būtent vyresniam amžiuje sulaukti vaikai.




Papildyta:


Būtina, nes be fizinių dar ir psichologiniai poreikiai egzistuoja.

Tu tikrai nemanai,kad mamai gali būti biški su galva negerai? Tam tikros senatvinės ligos, žinok, brangoji, yra...Tau ko gero neteko susidurti su tokiais atvejais....Va,mano močiutė, tėčio mama, irgi yra nupušus,...Iš šono, kai bendrauja su sveimais,viskas gerai, atrodo NORMALI, LABAI INTELIGENTIŠKA močiutė. Gyvena viena, nereikalauja jokios pagalbos ir pan...bet...pastoviai kiršina mano tėvą su jo seseria (tipo tėvui sako,kad sesuo varo ant jo, seseriai-kad tėvas ant jos varo)...ir patikėk,tokiu dalyku prisigalvoja,kad baisu kaip motina taip gali...žiauriai nekenčia mano mamos ir tėvo sesers vyro...mano mama-nelaiminga kaimietė iš ubagyno, tėvo sesers vyras-ryžas, nusipenėjęs burliokas (tėvo sesuo už ruso ištekėjus) Močiutė irgi savo sūnui ir dukrai sako,kad jie ją skaudina ir pan., kad jinai daug dėl jų paaukojo ir bla bla bla...žodžiu,patikėk, tikrai yra galimybė,kad Žiedutės mamai senatviniai marazmai ir prie jų geriausiu atveju galima tik priprasti...nes bent jau mano močiutei,kuri beje,yra LABAI VALDINGA, vis dar ima siutas kai jos vaikai (mano tėčiui 50, jo sesei 43) priima sprendimus nepasitarę su ja,o dar geriau-pasitarę su savo antrom pusėm (mano tėvai santuokoj 26 metai, tėvo sesuo 10)
Patikėk, tiek mano tėvui, tiek jo sesei b galo skaudu,kai mama varo ant jų antrų pusių...
Papildyta:

Papildyta:
Būtina, nes be fizinių dar ir psichologiniai poreikiai egzistuoja.
[/quote]
bet ne visi psichologiniai poreikiai turi būti 100proc patenkinti

Nėr už ką, kad tik padėtų

O iš tavo rastos citatos, tai tikrai matosi, kad pamaina auga mamų su tokiu požiūriu. Gaila.. Labiau tikėjausi, kad mamos sąmoningėja, o požiūris likęs iš senų laikų, kai vaikų reikėjo, kad padėtų ūkio darbus nubirbt.




Pasiskaityk 21 metų merginos pamastymus, kai ji pasigimdė vaiką, nes manė, jog tam vaikui daro paslaugą ir tikisi didėliausios jo padėkos ir fanfarų jau iš anksto. Ką ji būdama tokio amžiaus jau paseno ir virsta į vaiką? Man rodos, tavo teorija nelabai teisinga..
Tėvų vaikėjimą galiu įsivaizduot senatvėj. O čia esmė yra požiūryje, kad nors ir vaiko pats nori ir gimdai sau džiaugsmą iš to tikimasi, kad tas vaikas turi visą gyvenimą daryt viską, kas jam liepiama. O jei ne, prasidės baisūs kaltinimai, engimai ir menkinimai.
Ir nežinau, kuom čia į temą tavo skyrybos ir vaikų šantažai. Taip būna ir bjaurių vaikų, bet tema ne apie tai.
Ir betkokiu atveju tikra man meilė yra tokia:
"Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi;/ meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta./ Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos,/ nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,/ nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai./ "
O jei negražiomis priemonėmis norima manipuliuoti žmogumi, kad gauti tai, ko nori. Tai jau ne meilė. Tai jau manija, ką galbūt ir gydyt galima.

Tikrai nemanau.



Va čia tai įtarčiau kad su galva negerai, jei per tiek metų jos gudrybių neperprato.



Gal mes tą pačią močiūtę turim?




Kas kalba apie 100%? Kalba eina apie skambutį ir panašius dalykus. 100% manau reikštų išsiskirti ir grįžti gyvent pas mamą. Tai aišku būtų absurdas.
Papildyta:


Visokių atvejų būna. Sutinku.



Senatvė irgi ne amžius,bet požiūris.Turiu dvi močiūtes 80+, žemė ir dangus O jei vaikas iki brandausamžiaus nemoka šiek tiek sugudraut, tai čia vaiko problema. Visai nesunku padėt mamai ar močiūtei pasijaust reikalingai. "in control", taip sakant.




Tai jei tavo paaugė dukra maištauja, tai ji tavęs nemyli, nes mylėtų neprašytų naujų džinsų?

A... pvz. su skyrybom ir kitais vaikai prie to, kad mano nuomone panašiai jaučiasi tėvai kai jų vaikai sukūria šeimą, susiranda vyrą. Aišku jei jieyra vieniši ir/ ar pagyvenę.

o man panašiau, kad mama turi psichologinių problemų, ir ne dabar, bet nuo jaunumės - tas tekėjimas "dėl vaiko", "aukojausi dėl tavęs" rodo kažkokį iškreiptą mąstymą, gal nepilnavertiškumą? stiliuj "nesu verta meilės, ją perku rūpesčiu ir auka" tokie aukojimaisi "dėl kitų", sakyčiau, yra noras būti reikalinga, noras būti NR 1. vaiko ar vyro gyvenime, neturėjimas SAVO gyvenimo. Kaip ir nekaltas noras, bet rūpesčių ir kartėlių kitiems sukeliantis didelių.... nes ta "perdėta auka" kitiems nėra reikalinga.