QUOTE(Žiedutė @ 2007 02 08, 22:13)
Na manęs ragint nereikia, aš savo mamą myliu ir mylėsiu. Bet čia problema yra prioritetuose. Mano mamą įskaudino tai, kad aš savo šeima laikau vyrą, o ne ją, ne pusbrolius, ne giminaičius.
Savaime aišku, kad aš ja rūpinsius, ir dabar jei yra proga vis į kokį koncertą nusitempiam, ir į kelionę pasiėmę buvom. Žodžiu, aš tą taikos šakelę atkišus pastoviai stoviu. Ir man patinka su ja šnekėtis, bet papjauna tie priekaištai, kad aš turiu jaustis dėkinga už užauginimą. Aš manau, mes kiekvienas jau automatiškai esam tėvams dėkingi už suteiktą gyvybę, TAI KODĖL MAN NUOLATOS TAI PRIMENAMA?
Kodėl yra skaičiuojamos sumos, kurios mama ant manęs išleido, kai buvau pakliuvus į bėdą? Ir dar pastoviai pridedama, kad nei viena mama dėl savo vaiko taip nesistengė, kaip ji
Jau atleiskite man uz tokia politiskai nekorektiska nuomone, bet Ziedutes mama man atrodo bjauri moteris. Ar motinos statusu galima pateisinti izeidinejima, seimos griovima, gyvenimo nuodijima? Nuo kada tai laikoma meile?
Jei jai nepavyko laimingai isteket, tai ir dukra neturi teises to patirti?
Kaip galima rinktis tarp vyro ir mamos? Argi taip sunku suprasti, kad vyras ir mama yra mylimi skirtinga meile ir vieno kitu ju negalima pakeisti? Tokiu poziuriu vadovaujantis, aisku, ir vaiku geriau neturet, nes mamai bus dar daugiau konkurentu

.
Jei suteikei gyvenima, bet neleidi jo gyventi, tai uz ka cia buti dekingai?
Kazkas stebejosi, kodel vyras nemegsta Ziedutes mamos. Jei Ziedute rasytu, kad jos uosviene sunui nuolat (net ir jos akivaizdoje) kartoja, kad zmonu gali buti daug, jos kaip autobusai, siandien viena, rytoj kita, manau, visoms butu aisku, kad tai bjauru ir nepateisinama, ir puikiai suprastu, jei Ziedute tokios uosves nekestu. Nors uosve savo sunui irgi mama...
Sutinku, kad mama nepasikeis. Belieka susitaikyti, kad taip bus visada, kad sita zaizda tave, Ziedute, lydes iki gyvenimo galo ir rasti buda kaip su tuo gyventi. Nes mamai neitiksi, kad ir ka darytum, o kai jos neliks, kaltinsi save dar labiau. Storink oda.
Neteisi mama, NETEISI. Briedas prikaisioti vaikui suteikta rupesti. Tycia istekejo uz netikusio diedo, kad pasigimdytu vaika, turetu kam aukotis, o paskui tai prikaisiotu? Ai, galima butu kalbeti ir kalbeti..
As pasigimdziau vaikus sau, nes labai ju norejau. Taip, buvo sunku keltis naktimis ir karjerai tai i gera neisejo. Bet tai yra kaina uz laime kasdien dziaugtis ju sypsenomis, pasiekimais, tuo, kad jie YRA.
Zinau, kad viena diena jie iseis gyventi savo gyvenimo. Speju, kad bus nelengva. Tikiuosi, kad musu santykiai liks geri. Kad nepamirsiu to, ka cia katik parasiau.
Kad netapsiu bambekle, priekaistais ir manipuliavimu reikalaujancia sau demesio.
QUOTE(misiki @ 2007 02 09, 01:32)
Kazin, o kaip tavo mama reaguotu, jei ant karstuju tu visiskai patyletum, o po poros dienu pasakytum:TAI SAKAI, MAMA, KAD DAUG ISLEIDAI MAN?
Labai idomus pasiulymas. Manau, kad juo pasinaudosiu. Nors ir skirtu ne man.