Manau, kad mama neteisi, nenorėdama Tavęs paleist. Kad ir kaip myliu mamą, bet vis tik šeima yra vyras ir vaikai. Reikalauti, kad 30 metų dukra skambintų kas dieną man atrodo žiauru.
Linkiu tvirtybės... Aš, Tavo vietoje, taktiškai, kiek galima neskaudinant pastatyčiau viską į savo vietas arba į tokias vietas , kokias aš suprantu.
Mirėja, ji juk suaugusi moteris
Pagaliau kuo toliau į mišką, tuo medžių daugiau 
Praleis kokį pusrytinį paskambinimą, tai į butą gaisrinės su greitukėm bus iškviestos, nes mergaitei atsitiko gal kas...[/quote]
Na cia tai neizvelgiu nieko blogo tikrai, tas perdetas sarkazmas nebutinas kalbant apie mama, siaip kuri dar taip baisiai i viska reaguoja, tai reiskias myli tik ne taip , kaip tu isivaizduoji kad turetu myleti,vienas myli tyliai,kitas audringai dar trecias liguistai, bet myli
, o tas mano manymu svarbiausia, visa kita galima taikiai isspresti koki vakara susedus prie zidinio ...
QUOTE(Mirėja @ 2007 02 08, 00:32)
Atleisk, o tau sunku paskambint kelis kartus per dieną vienai minutei, na: "mamuks, labas rytas, aš jau darbe, koks bjaurus oras, gerai kad yra kam labarytuką pasakyt, atia"; "o aš jau namie, gaminu, gal patarsi kaip tą ir aną skaniau padaryt?"; "einam miegelio, labanakt". Mama pasijaus reikalinga ir nepamiršta, o ir tau nebrangiai kainuos. Juk esi kitame mieste... Kitos mamos reikalauja kad KASDIEN užeitum, o čia TIK skambutis. Ir jai gerai, ir tau. Sorry jei ne taip supratau 
Mirėja, ale tikrai, kai skaitai, atrodo tikrai nesunku. BET, aš manau, tai turi kilti iš ŠIRDIES. Aš vat nejaučiu poreikio tam kasvalandiniam skambinimui, nors tu ką
Man iš vis paimt telefono ragelį į rankas reik prisiverst (čia net nesvarbu, kam skambint) Žinau, kitos moterys atranda temų valandų valandas ką pliurpt su mama kiekvieną dieną, o pas mane to nėra. Ai, nežinau, gal tu ir teisi Mirėja, gal kažkokia elementaraus mandagumo stoka pas mane. Bet ypač po tokių priekaištų iš mamos pusės, oi kaip nekyla ranka skambint...
QUOTE(misiki @ 2007 02 08, 00:48)
Na cia tai neizvelgiu nieko blogo tikrai, tas perdetas sarkazmas nebutinas kalbant apie mama, siaip kuri dar taip baisiai i viska reaguoja, tai reiskias myli tik ne taip , kaip tu isivaizduoji kad turetu myleti,vienas myli tyliai,kitas audringai dar trecias liguistai, bet myli , o tas mano manymu svarbiausia, visa kita galima taikiai isspresti koki vakara susedus prie zidinio ...
, o tas mano manymu svarbiausia, visa kita galima taikiai isspresti koki vakara susedus prie zidinio ... Niu, gal ten ir ne sarkazmas... Jei mama nekelia ragelio močiūtė skambina man... Įtariu jei ir aš nepakelčiau tai galėtų ir į policiją susukt
nes moka tik du tel. numerius surinkt: mano ir mamos.Papildyta:
QUOTE(Žiedutė @ 2007 02 08, 00:49)
Mirėja, ale tikrai, kai skaitai, atrodo tikrai nesunku. BET, aš manau, tai turi kilti iš ŠIRDIES. Aš vat nejaučiu poreikio tam kasvalandiniam skambinimui, nors tu ką Man iš vis paimt telefono ragelį į rankas reik prisiverst (čia net nesvarbu, kam skambint) Žinau, kitos moterys atranda temų valandų valandas ką pliurpt su mama kiekvieną dieną, o pas mane to nėra. Ai, nežinau, gal tu ir teisi Mirėja, gal kažkokia elementaraus mandagumo stoka pas mane. Bet ypač po tokių priekaištų iš mamos pusės, oi kaip nekyla ranka skambint...
Man iš vis paimt telefono ragelį į rankas reik prisiverst (čia net nesvarbu, kam skambint) Žinau, kitos moterys atranda temų valandų valandas ką pliurpt su mama kiekvieną dieną, o pas mane to nėra. Ai, nežinau, gal tu ir teisi Mirėja, gal kažkokia elementaraus mandagumo stoka pas mane. Bet ypač po tokių priekaištų iš mamos pusės, oi kaip nekyla ranka skambint...Gi rašau kad pas mane šeimoj panašu, tai tikrai sakau ne tik skaitydama
O dėl telefono... tikrai suprantu kadsunku prisiverst, rimtai, bet mamom naktį irgi nebūvo lengva keltis, ir pampersų nebūvo 
Šiaip čia ne mandagumas, bet pareiga... jei jau iš meilės nesigauna.
Kas rasot ar nesunku paskambinti, nu atleiskit, ne is pareigos turi but tas paskambinimas. Jei nereikia, tai ir nereikia.
O temos autorei palinkeciau stiprybes Ką jau čia padarysi, būna mamų, kurios labai sunkiai išgyvena kai jų vaikai jas palieka, būna dar baisiau, kad neduoda ramybės naujai šeimai, lenda ir lenda, būna dar tokių, kurios nori išskirt, nes nesupranta kaip pvz toks mylimas mano sūnelis dar gali mylet kažką...
Nesureikšmink šios situacijos, o kaip tik mamai reiktų atsiprašyt (aišku to nereikalauk) už tokias kalbas, nesąmonė visiška, kas čia per palinkėjimai
O temos autorei palinkeciau stiprybes
Ką jau čia padarysi, būna mamų, kurios labai sunkiai išgyvena kai jų vaikai jas palieka, būna dar baisiau, kad neduoda ramybės naujai šeimai, lenda ir lenda, būna dar tokių, kurios nori išskirt, nes nesupranta kaip pvz toks mylimas mano sūnelis dar gali mylet kažką...Nesureikšmink šios situacijos, o kaip tik mamai reiktų atsiprašyt (aišku to nereikalauk) už tokias kalbas, nesąmonė visiška, kas čia per palinkėjimai
o aš pritariu Mirėjai. Mama neamžina, negi taip sunku skambtelt ir pašnekėt šiek tiek. Pas mane irgi gan sudėtingi sąntykiai su mama, nors ji ir ne vieniša, bet vis tiek nori laikyti mane prisirišus . Taip, ir priekaištų daug nepelnytų esu sulaukus, sukritikuojami daugelis mano pirkinių, reikalaujama dėmesingumo iš mano vyro, netgi bandė aiškint jam, kokio elgesio jos atžvilgiu norėtų (gerai, kad maniškis ramaus, šiaurietiško temperamento, sugebėjo viską išklausyt). Buvo nemažai mano prisinervinta, priašarota, bet laikui bėgant suvokiau, kad mama yra tokia ir viskas.dabar per daug nesigilinu į jos šnekas, tiesiog paskambinu, paplepu bobiškom temom, pagiriu jos pirkinius, draugus , kulinarinius sugebėjimus ir t.t., nebesinervinu dėl jos bambėjimo apie vaiko auklėjimą, mitybą ir mano gyvenimo būdą. nežinau, gal užsiauginau storą dramblio odą, bet man nesunku padėt jai pasijaust labai reikšmingai ir protingai ir padėjus ragelį viską pamiršt. Viežo, motulės klausau ir savo darau.
. Taip, ir priekaištų daug nepelnytų esu sulaukus, sukritikuojami daugelis mano pirkinių, reikalaujama dėmesingumo iš mano vyro, netgi bandė aiškint jam, kokio elgesio jos atžvilgiu norėtų (gerai, kad maniškis ramaus, šiaurietiško temperamento, sugebėjo viską išklausyt). Buvo nemažai mano prisinervinta, priašarota, bet laikui bėgant suvokiau, kad mama yra tokia ir viskas.dabar per daug nesigilinu į jos šnekas, tiesiog paskambinu, paplepu bobiškom temom, pagiriu jos pirkinius, draugus , kulinarinius sugebėjimus ir t.t., nebesinervinu dėl jos bambėjimo apie vaiko auklėjimą, mitybą ir mano gyvenimo būdą. nežinau, gal užsiauginau storą dramblio odą, bet man nesunku padėt jai pasijaust labai reikšmingai ir protingai ir padėjus ragelį viską pamiršt. Viežo, motulės klausau ir savo darau.
QUOTE(Žiedutė @ 2007 02 07, 23:41)
Pasakojimas apie mano mamą....
Mama ištekėjo vėlai. Susilaukė manęs ir po keletos metų išsiskyrė. Kaip ji pati man sakė, tuokėsi tik todėl, kad norėjo vaiko, nes nuo pat pradžių ateities su tuo vyru nematė. Tokia štai buvo pradžia.
Užaugau aš vienturtėlė tarp moterų mylima ir lepinama. Atėjo laikas, ištekėjau aš. Kai dar tik gyvenom su būsimu vyru, pastebėjau, kad mama labai dažnai ėmė sakyti, kad jai visai neskiriu dėmesio ir nieko apart savo vyro nematau. Na, aišku, buvo toks laikotarpis, kuris vadinasi begalinis įsimylėjimas. Sutinku, kad mamai skyriau mažai dėmesio, bet Dieve šventas, man juk jau ne 10 metų buvo. O ji nepamiršdavo paminėti, kad štai, jau 2 dienos, o tu man net nepaskambini, aš tau visai nerūpiu. Aišku, ginčydavausi su ja, paskui net kalendoriuj pradėjau žymėtis, kad reik paskambint mamai. Vyras tuos mūsų mini konfliktus matydavo, tačiau nesikišdavo, o tik taktiškai primindavo, kad jau laikas būtų paskambinti mamai.
Taip mes gyvenom, regis viskas normalizavosi. Su mama pasiskambindavom porą kart per savaitę, kai galėdavom, susitikdavom (gyvenam skirtinguose miestuose). Na tokie,sakyčiau, eiliniai mamos ir dukros santykiai. Tik štai šiandieninis mūsų pokalbis man buvo kaip smūgis į paširdžius. Kalba išėjo apie šeimą. Aš pasakiau, kad mano šeima yra mano vyras. Mama puolė į ašaras. Sakė, kaip aš drįstu taip sakyti, kai ji dėl manęs yra tiek pasiaukojusi. Suglumino mane visai tas jos pasakymas. Net neįsivaizduoju, ką blogo pasakiau, bet mama verkė pasikukčiodama. Ji sakė, kad jai net mintis būtų neatėjusi statyti vyro į pirmą vietą, nes pirmiausia ir svarbiausia yra kraujo ryšys. Pasimečiau. Sakė, kad jaučiasi išduota. Patikėk, dukra, vyrui tu tikrai nesi pirmoj vietoj. Jam pirmoj vietoj yra jo tėvai. Mama, o iš kur tu žinai, mano vyras tau taip sakė? Ne, aš jaučiu. O paskutiniai žodžiai buvo nu ir būk su tuo savo vyru, bet kada nors kauksi šuns kaklą apsikabinusi. Ir numetė ragelį...
Jaučiuosi tragiškai. Akys pilnos ašarų, taip norisi kažkam pasiguosti. Nežinau, ką daryti. Skambint, atsiprašyti jos? Bet aš nuo to savo nuomonės nepakeisiu... Liūdniausia, kad žmonės sako, kad tėvų reikia klausyti, tėvai niekad neklysta. Ką jūs manot apie tokią situaciją?
Mama ištekėjo vėlai. Susilaukė manęs ir po keletos metų išsiskyrė. Kaip ji pati man sakė, tuokėsi tik todėl, kad norėjo vaiko, nes nuo pat pradžių ateities su tuo vyru nematė. Tokia štai buvo pradžia.
Užaugau aš vienturtėlė tarp moterų mylima ir lepinama. Atėjo laikas, ištekėjau aš. Kai dar tik gyvenom su būsimu vyru, pastebėjau, kad mama labai dažnai ėmė sakyti, kad jai visai neskiriu dėmesio ir nieko apart savo vyro nematau. Na, aišku, buvo toks laikotarpis, kuris vadinasi begalinis įsimylėjimas. Sutinku, kad mamai skyriau mažai dėmesio, bet Dieve šventas, man juk jau ne 10 metų buvo. O ji nepamiršdavo paminėti, kad štai, jau 2 dienos, o tu man net nepaskambini, aš tau visai nerūpiu. Aišku, ginčydavausi su ja, paskui net kalendoriuj pradėjau žymėtis, kad reik paskambint mamai. Vyras tuos mūsų mini konfliktus matydavo, tačiau nesikišdavo, o tik taktiškai primindavo, kad jau laikas būtų paskambinti mamai.
Taip mes gyvenom, regis viskas normalizavosi. Su mama pasiskambindavom porą kart per savaitę, kai galėdavom, susitikdavom (gyvenam skirtinguose miestuose). Na tokie,sakyčiau, eiliniai mamos ir dukros santykiai. Tik štai šiandieninis mūsų pokalbis man buvo kaip smūgis į paširdžius. Kalba išėjo apie šeimą. Aš pasakiau, kad mano šeima yra mano vyras. Mama puolė į ašaras. Sakė, kaip aš drįstu taip sakyti, kai ji dėl manęs yra tiek pasiaukojusi. Suglumino mane visai tas jos pasakymas. Net neįsivaizduoju, ką blogo pasakiau, bet mama verkė pasikukčiodama. Ji sakė, kad jai net mintis būtų neatėjusi statyti vyro į pirmą vietą, nes pirmiausia ir svarbiausia yra kraujo ryšys. Pasimečiau. Sakė, kad jaučiasi išduota. Patikėk, dukra, vyrui tu tikrai nesi pirmoj vietoj. Jam pirmoj vietoj yra jo tėvai. Mama, o iš kur tu žinai, mano vyras tau taip sakė? Ne, aš jaučiu. O paskutiniai žodžiai buvo nu ir būk su tuo savo vyru, bet kada nors kauksi šuns kaklą apsikabinusi. Ir numetė ragelį...
Jaučiuosi tragiškai. Akys pilnos ašarų, taip norisi kažkam pasiguosti. Nežinau, ką daryti. Skambint, atsiprašyti jos? Bet aš nuo to savo nuomonės nepakeisiu... Liūdniausia, kad žmonės sako, kad tėvų reikia klausyti, tėvai niekad neklysta. Ką jūs manot apie tokią situaciją?
Tai vadinama žmogaus manipuliavimu. Puikiai tave suprantu. MAno situacija panaši. Skirtinga tik tuo, akd aš augau pilnoj šeimoj. Nenoriu plėstis kokios problemos pas mane, galiu paminėti, akd jos atsirado susitikus man antrąjį vyrą, bet galiu pasakyti ką aš daru. Aš stengiuosi nekreiti į tai dėmesio-į priekaištus, į grąsinimus į kaprizus. Aš mamą labai myliu, ji man labai brangus žmogus, tačiau savo gyvenimą kuriu ne su ja, o sy VYRU. Kuriu ir tiek ir nesvarbu kad jai nepatinka. Pati esu mama.
Patarimas tau. Kurk savo gyvenimą su vyru, o į mamos kaprizus nekreipk dėmesio. Mamai skambink, pasimatyk pagal pagal galimybes, bet šokti pagal jos dūdą nereikia. Rodyk mamai savo meilę ir rūpestį, bet ne galimybę jai tavim manipuliuoti. Trauk tą psichologinę bambagyslę pati, nes mama to nedaro. Jei liūdna-paverk. Ir skambint kasdien po 6 kart nereikia, užteks ir kas antrą dieną.
Eidami senyn mes visi daromės vieniši, mums reikia dėmesio. Labai bijau, akd man taip nebūtų ir nepradėčiau jo taip reikalauti iš savo dukters.
laikykis.
QUOTE(Anka @ 2007 02 08, 09:14)
o aš pritariu Mirėjai. Mama neamžina, negi taip sunku skambtelt ir pašnekėt šiek tiek.
Va būtent. Nes bet kada gali nebelikti kam paskambinti. Ir anksčiau ar vėliau nebus kam vyru skųstis.
Esi suaugusi moteris. Mama gerokai vyresnė, jos savybių nepakeisi, nors jos tau ir nepatinka. Mano manymu, jinai nieko nepataisomo nekalba ir nedaro. Nu galvoja, kad kraujo ryšys svarbiausias, tai tegu galvoja. Gaila tau? Sunku pasakyt, kad jinai tau tokia pati šeima, kaip ir vyras? Be to, maža kas gyvenime nutinka, vyras gali ir nebebūt vyru, o mama liks mama. Jos žodžiuose yra tiesos.
Paskambint kasdien - tokia smulkmena... Skambink, kol turi mamą.
Temos autorę norėčiau pagosti tuo, kad ji tokia ne viena (jeigu tai paguoda 
Situacija yra bloga. Visų pirmą, mama tavim manipuliuoja. Tai būdinga mamoms, pagimdžiusioms gana vėlai ir ''sau'' (būtent taip buvo su mano mama). Atseit, ji daug dėl tavęs paaukojo. Visiška nesamonė. Jeigu jau žiūrim į vaikus, kaip į kažkokį aukojimą- tai kam viso to reikia? Vaikus šiuo atvėju moterys gimdo visų pirmą sau, todėl nereikia lialia apie kažkokį aukojimą.
Tu suaugęs savarankiškas žmogus. Nubrėžk jūsų bendravimo ribas, nes jeigu mama privers tave daryti tai, ko tu nenori- toliau bus tik blogiau. Bendrauk su ja, skirk dėmesio- bet tik tiek kiek gali ir kiek nori.
Beje, visai teisingai pasakei- tavo šeima yra tavo vyras. Ir pirmoj vietoj tau turi būti sutuoktinis, o ne tėvai. Tu turi teisę į savo gyvenimą.
Gerai būtų pabandyti surasti mamai kokį užsiemimą. Nuvesti ją į kokį klubą (sporto, šokių, karoliukų vėrimo), vėliau galės vaiksčoti viena; padovanoti šuniuką ar kačiuką, surasti kažką, kam jos globos reikia labiau, nei tau.
Situacija yra bloga. Visų pirmą, mama tavim manipuliuoja. Tai būdinga mamoms, pagimdžiusioms gana vėlai ir ''sau'' (būtent taip buvo su mano mama). Atseit, ji daug dėl tavęs paaukojo. Visiška nesamonė. Jeigu jau žiūrim į vaikus, kaip į kažkokį aukojimą- tai kam viso to reikia? Vaikus šiuo atvėju moterys gimdo visų pirmą sau, todėl nereikia lialia apie kažkokį aukojimą.
Tu suaugęs savarankiškas žmogus. Nubrėžk jūsų bendravimo ribas, nes jeigu mama privers tave daryti tai, ko tu nenori- toliau bus tik blogiau. Bendrauk su ja, skirk dėmesio- bet tik tiek kiek gali ir kiek nori.
Beje, visai teisingai pasakei- tavo šeima yra tavo vyras. Ir pirmoj vietoj tau turi būti sutuoktinis, o ne tėvai. Tu turi teisę į savo gyvenimą.
Gerai būtų pabandyti surasti mamai kokį užsiemimą. Nuvesti ją į kokį klubą (sporto, šokių, karoliukų vėrimo), vėliau galės vaiksčoti viena; padovanoti šuniuką ar kačiuką, surasti kažką, kam jos globos reikia labiau, nei tau.
Žiedute, tikrai nemanau, kad tu tyčia skaudinį savo mamą. Tiesiog tu jai buvai gyvenimo tikslas, viskas kaip suprantu buvo daroma dėl tavęs. Kad tik tau būtų geriau, nieko netrūktų. Esu beveik įsitikinusi, kad su jumis gyveno ir močiutė. Taigi jis abi tave be galo lepino, rūpinosi. Mama neturėjo jokio asmeninio gyvenimo, nes jos visas gyvenimas - TU, jos vienintelė dukra. Ji labai mylinti ir pasiaukojusi mama... Tu ištekėjai, apsigyvenai kitame mieste ir svarbiausiu žmogumi staiga tampa nebe ji, tavo mama, o jai (pabrėžiu būtent jai) visiškai svetimas žmogus. Todėl ji taip pabrėžia kraujo ryšio svarbą. Mama nebeteko savo viso gyvenimo tikslo... Ir nebežino ką daryti... Ji nebemoka gyventi dėl savęs... Todėl tavo skambučiai jai būtini kaip oras, kad jaustusi svarbi ir reikalinga. Manau jus su mama labai artinos, todėl tu jai ir pasipasakoji visas šeimynines problemas. Nedaryk to, nes kad ir kaip tave myli ji tavęs nepaguos tik išklausys. Tik vėliau, kai tu mažiausia tikėsiesi ji ištrauks visus tavo pasakytus žodžius apie vyrą, tam, kad tave įskaudintų ir primintų koks svarbus kraujo ryšys, nes ji - tavo mama tavęs niekada neskaudintų.
Tokios mamos nėra blogos, tiesiog be galo myli savo vienturčius vaikus, kuriems užauginti paaukojo visą savo gyvenimą ir negali susitaikyti su tuo, kad kitas žmogus tapo sverbesniu už ją. Iš to ir kyla visas mamos ir dukros konfliktas. Mama nesugeba susitaikyti su antra pagal svarbuma vietą tavo gyvenime ir tu tampi bloga, nes neįvertini to ką ji tau davė, jos tau paaukoto gyvenimo. Ir visai nesvarbu ištekėjusi tu ar ne; ar skambinsi jai kartą per savaitę, ar 5 kartus per dieną.
Taip rašau, nes mano mama ir tavo mama turi labai daug bendrų bruožų
Aha, gerai čia Mama_anarchija parašė dėl naminio gyvunėlio
Kai pas mus namie atsirado šuo, mamai atsirado turi kuo rūpintis.
Tokios mamos nėra blogos, tiesiog be galo myli savo vienturčius vaikus, kuriems užauginti paaukojo visą savo gyvenimą ir negali susitaikyti su tuo, kad kitas žmogus tapo sverbesniu už ją. Iš to ir kyla visas mamos ir dukros konfliktas. Mama nesugeba susitaikyti su antra pagal svarbuma vietą tavo gyvenime ir tu tampi bloga, nes neįvertini to ką ji tau davė, jos tau paaukoto gyvenimo. Ir visai nesvarbu ištekėjusi tu ar ne; ar skambinsi jai kartą per savaitę, ar 5 kartus per dieną.
Taip rašau, nes mano mama ir tavo mama turi labai daug bendrų bruožų
Aha, gerai čia Mama_anarchija parašė dėl naminio gyvunėlio
Kai pas mus namie atsirado šuo, mamai atsirado turi kuo rūpintis.
Siaip is dalies mama yra teisi-moteriai seima-tai tevai ir vaikai, nes vyru tureti gali daug 
Tik tevai ir vaikai niekada neisduos, neatstums, kai skaudu ir liudna, nepaliks, jei susirgsi staiga.
Kasdienis telefono skambutis mamai-daug nekainuoja Galu gale dabar tokios galimybes, kai galima pasirinkti nemokamus skambucius su pasirinktais abonimentais, nepriklausomai nuo operatoriaus Su savo mama mes susiskambinam kasdien ir prapliurpiam kokia valanda O juk irgi nebuvo taip grazu is pradziu, kol savo vyra laikiau seima ir mama skaudinau demesio nerodymu, nekreipimu demesio ir pan. Ir kai ta "seima" lengviausiai nusisuko, paliko-susigrazinau tikra seima ir dziaugiuosi tuo labai Savo antro vyro dabar i seimos savoka nebeileidziu. Jis siai dienai yra, ok. Jei rytoj jo nebus-visada man isliks ir mane parems TIKROJI SEIMA
Tik tevai ir vaikai niekada neisduos, neatstums, kai skaudu ir liudna, nepaliks, jei susirgsi staiga.Kasdienis telefono skambutis mamai-daug nekainuoja
Galu gale dabar tokios galimybes, kai galima pasirinkti nemokamus skambucius su pasirinktais abonimentais, nepriklausomai nuo operatoriaus Su savo mama mes susiskambinam kasdien ir prapliurpiam kokia valanda O juk irgi nebuvo taip grazu is pradziu, kol savo vyra laikiau seima ir mama skaudinau demesio nerodymu, nekreipimu demesio ir pan. Ir kai ta "seima" lengviausiai nusisuko, paliko-susigrazinau tikra seima ir dziaugiuosi tuo labai Savo antro vyro dabar i seimos savoka nebeileidziu. Jis siai dienai yra, ok. Jei rytoj jo nebus-visada man isliks ir mane parems TIKROJI SEIMA
Zinokit su tais kasdieniniais paskambinimais tai bukit atsargios, as kol laukiausi sunaus, tai ir skambinedavau reikia nereikia is neturejimo ka veikti.... 
Kai jau sunelis atsirado na to laiko nelabai likdavo....na gal ne taip daznai bet paskambindavau....nes mano mamyte ir gi megsta save sureiksminti
Tai kaskuria diena uzmigau karu su sunum o kad netrugdytu niekas garsa telefo isjungiau...... ir ka jus manot mano brangiausia mamyte puse vln ant koju sukele
tiek pripanikavo ir praisterikavo kad visi pazystami buvo ant koju sukelti vyras i isterija ivarytas kad as neatsiliepiu. Tas vargselis kaimynam priskambino, tie uz duru stovejo, o as tai gudri ir skambuti duru buvau atjungus kad visokie prekybos agentai neusuktu
Vyras parleke namo ir rado mus apsikabinusius sus suneliu ir saldziai miegancius...
Tai kai nurasiau mamai kulturos biski ( stengiausi diplomatiskai ) visgi mama, tai dabar net ryte be 12 val neskambina
Kai jau sunelis atsirado na to laiko nelabai likdavo....na gal ne taip daznai bet paskambindavau....nes mano mamyte ir gi megsta save sureiksminti
Tai kaskuria diena uzmigau karu su sunum o kad netrugdytu niekas garsa telefo isjungiau...... ir ka jus manot mano brangiausia mamyte puse vln ant koju sukele
tiek pripanikavo ir praisterikavo kad visi pazystami buvo ant koju sukelti vyras i isterija ivarytas kad as neatsiliepiu. Tas vargselis kaimynam priskambino, tie uz duru stovejo, o as tai gudri ir skambuti duru buvau atjungus kad visokie prekybos agentai neusuktu Vyras parleke namo ir rado mus apsikabinusius sus suneliu ir saldziai miegancius...
Tai kai nurasiau mamai kulturos biski ( stengiausi diplomatiskai ) visgi mama, tai dabar net ryte be 12 val neskambina
