Kazkada buvau labai skeptiskai nusiteikusi visokiu gumu,tableciu ir pleistru atzvilgiu. Kai drauge papasakojo, kad pleistro pagalba pora dienu neruke - juokiausi is tokios jos ismones. Tikrai netikejau. Perskaiciau knyga - ji sukele dar didesni nora rukyti

Karro "smegenu plovimui" mano smegenys nepasidave. MB papasakojo kaip jo bendradarbis rydamas kazkokias tabletes nuo rukymo, suruko po pakeli per diena

Ir nors noras mesti buvo tikrai didziulis - valios tam reikalui neturejau visiskai. Neisivaizdavau dienos, ka ten dienos - poros valandu be cigaretes. O jau apie baliuka be dumo, tai net pagalvot negalejau. Rukiau net budama

, tiesa maziau. Tai buvo mano gyvenimo dalis. Maniau, kad man lemta su cigarete draugauti iki gyvenimo galo. Nusprendziau taip sau pabandyti pleistrus, niquitin atrodo. Kadangi ju poveikiu netikejau, tai ir nevengiau cigaretes, nekankinau saves. Norejau rukiau, norejau - ne. Ir ka gi... Galiu pasakyti, kad siai dienai jau daugiau nei du metus esu laiminga nerukancioji

Su tais pleistrais zaidziau ilgai - beveik visi nurodyta kursa, na gal tik kokia savaite maziau. Kainavo nemazai, bet as siunciausi juos is e-bay. LT buciau dvigubai sumokejus. Pradzioje dar rukydavau, tik pajutau kad cigareciu dienos norma mazeja, nes organizmas gaudavo pakankamai nikotino is pleistro. Surukiusi puse cigaretes jau jausdavausi persirukiusi (koks tai jausmas rukales zino

). O veliau kazkaip viskas gavosi savaime. Kol nustojau rukyt visai. Kazkada galvojau - ka veikciau, jei nerukyciau? Kol kompiuteris pasikrauna-as parukau. Susinervinusi - as parukau. Kaip gi neparukysiu masinoj kol nuvaziuosiu i darba? Ka veiksiu per baliu, jei nerukysiu? Kaip uzpildysiu tas pertraukeles per kurias parukau? Visi sie klausimai issisprende savaime. Ti va, linkiu ir jums atrasti savaji buda

.
Beje, mano stazas buvo 13 metu

be zymesniu pertrauku.