Mamos ir anytos: padeda ar trukdo?

sveikos mamules, papasakosiu ir as is savo patirties si bei ta. kadangi ne uz kalnu antras gimdymas, tai karts nuo karto prisimenu kaip buvo su pirmu vaikuciu. gimdziau kedainiuose, vaikeli pacia pirma nakti isveze i kauno klinikas del sveikatos. na o manes neisleido is ligonines dar kelias dienas, taip pat del sveikatos. na bet esme ne tame, kai grizau is ligonines kelias dienas vaziavome lankyti sunaus, nes gulejo jis neonatologijos skyriuje, ten kur mamu neslaugo, o mane zadejo priimti tik tada kai galesiu vaikeliu pati pilnai rupintis, o as tuo metu negalejau sedeti, vos paejau. tai uosvienyte vaziuodama su mumis vis vaikeli pirma nusigriebdavo intensyvios prieziuros palatoj, o jus jau, tipo dar prisinesiosit. nezinau kaip ji nesuvoke kad mums, tevams vaiko labai reikia, kad buvom atskirti,pasiilgom. man apskritai buvo sokas- "tau nesiot negalima, as palaikysiu", ir gastroliuoja po palata su vaiku, kad tik man netektu. visa laime, sukaupiau jegas ir po triju apsilankymu atsiguliau slaugyt mazyli pati, aisku sunkoka buvo, tekdavo is kito skyriaus galo svarstykles pries kiekviena maitinima atsivezti, na bet tapo ramiau. visi smagumai prasidejo kai grizinejom namo- jau masinoje ji isitaise i gala prie leliuko, man liko priekis, visa kelia spiegianciu balsu mokino kaip bambyte priziuret, maitint ir pan. neprivaziavus namu, jau primygtinai siule pakeliui sustoti vaistinej ir nupirkti buteliuka bei misinuko, nes atseit butinai reikia  (nors as ligonineje maitinau pati). toliau prasidejo dar geriau. butinai uzsiprase kad jos gimtadieniui mes atvaziuotume su leliuku i svecius (maziui buvo 1 men). o ten visi smagumai- "ne nuo tos vietos vaika maudai, ne taip sluostai, nu bet tu viska gi zinai geriau uz mane" (pasaipiai). kai tik mazius surinka, tuoj griebia supt su zodziais "mamyte tave nuramins" (tuo metu galvojau kad man jau stogas pavaziavo ir vaidenasi)  prabuvom beveik savaite, nes nenorejo isleist (vis tas mandagumas). o jau kaip nepatogu buvo- 2 kambariu bute su uosviais, ir vyro sese. negalejau ramiai maitinti, nes uosvis vis landziojo netinkamu momentu. kai jau tikrai pareikalavau vyro kad veztu namo, uosviene sukele tikra skandala, verke, panikavo. as jai ne karto nieko pries nepasakiau bet visa ta laika tikrai buvau nelaiminga, kas turbut matesi veide. uztai sulaukiau priekaistu kad as nedekinga susiraukus ir t.t. grizus namo irgi buvo ne vienas konfliktas kai ji apsilankydavo, o mes vis is mandagumo jos nepasiusdavom kuo toliau. kol viena karta truko mano kiantrybe ir pasiryzau ja isprasyt is savo namu, tai ji netgi graziuoju nejo, pradejo koliotis, isvadino kapiniu grazuole. isgrudau jega. baisiai supykau, nevaziavau su sunum pas ja puse metu, tik vyras ja lankydavo (vistik mama). matyt pasimoke, ne po to jau pagarbiau reiske savo nuomone, pabijojo matyt dar vieno pusmecio be anuko.
na o mano mama nuo pat gimdymo nesikiso ir savo patarimu nedalino kai ju neprasiau, uz ka esu dekinga  ir dabar bijau gimdymo vien del to kad uosvienei nepasikartotu "mamytes-gimdyves" priepuolis, bijau kad neisirautu is kart po gimdymo lankyti, bandysiu is anksto susitarti, tikiuosi pavyks

Skaitau tavo straipsni ir matau save tokioj pacioj situacijoj. Daugiau nei pries sesis metus su uosviene buvome tikros drauges, tiesiog man malonu buvo su ja pasilikti, pakalbeti ar kavos iseiti isgerti, tikrai nieko i ta puse kaip anekdotai raso.
Po gimdymo viskas apsiverte    
Viskas taip part kaip "lavruke"raso. As irgi galvojau kad is proto kraustausi, kai ji puola prie vaiko ar tik atlekus is ranku griebia. Blogiausia kad as viska savyje laikia, neisdrysau pratrukti, bet dar blogiau kad kuo toliau tuo mes labiau nutolome. Aciu dievui mane vyras suprato ir neprievartavo daznai pas ja vaziuoti tik "reikalui esant"
Dabar turiu antra su malonumu palieku mamai, o uosvienei deje ne... Net nzn ar pasikeis ateityje tai ar ne bet dabar as tiesiog ignoruoju ja, ji zinoma ta jaucia, bet as manau pati kalta.

Skaitau tavo straipsni ir matau save tokioj pacioj situacijoj. Daugiau nei pries sesis metus su uosviene buvome tikros drauges, tiesiog man malonu buvo su ja pasilikti, pakalbeti ar kavos iseiti isgerti, tikrai nieko i ta puse kaip anekdotai raso.
Po gimdymo viskas apsiverte    
Viskas taip part kaip "lavruke"raso. As irgi galvojau kad is proto kraustausi, kai ji puola prie vaiko ar tik atlekus is ranku griebia. Blogiausia kad as viska savyje laikia, neisdrysau pratrukti, bet dar blogiau kad kuo toliau tuo mes labiau nutolome. Aciu dievui mane vyras suprato ir neprievartavo daznai pas ja vaziuoti tik "reikalui esant"
Dabar turiu antra su malonumu palieku mamai, o uosvienei deje ne... Net nzn ar pasikeis ateityje tai ar ne bet dabar as tiesiog ignoruoju ja, ji zinoma ta jaucia, bet as manau pati kalta.

del pieno, tai tik pusantro menesio temaitinau, del ko visa laika gailejausi. is dalies manau paveike ir stresas, nes fabrikelis greitai uzsidare, dar aisku didele itaka padare tai, kad studijavau ir lekdavau 6 valandom i paskaitas, per pertraukas pieno nenusitraukinejau, tai ir baigesi greitai. dabar manau reikejo labiau pasistengt pienuka issaugot, bet tada matyt pavargus buvau per daug nuo tu lakstymu kad stengciausi. dabar su uosviene is tiesu pakenciamai sutariu, isskyrus tada kai be proto sunu lepina, leidzia vos ne viska ka jis nori daryt, po to mums koki pusdieni buna sunku su juo susitvarkyt, kol grizta i vezes 

man tai trukde augint.siaubas su savo pamokymais.cia anyta.o mama zymiai maziau kisdavosi.o anyta tai siaubas.juk po 35m.viskas pasikeite.ji taip augino.as kitaip auginu.mano vaikai augins dar kitaip

B] MB pasisodino mamelę ir pasak, kad jei dar kartą taip įsikiš - gaus pati ta dar bandė aiškint, kad jūs tai visi užaugot nemušti ir nebarti... tai tas ramiu balsu pasakė, kad ne tik bart, bet ir kailį gerai iškaršt reikėjo ir nekartą... liko anytėlė be žado [/B]