QUOTE(Germante @ 2008 09 04, 23:48)
Mamos padeda, o anytos tai, aisku, trukdo
Cia tai gerai pasakyta!
Mano mama nesikisa visai, pasiteirauja tik kaip augam, kaip sekasi... Nors ir gyvena uz keliu kiemu, tai i svechius nekviesta neuzsuka, o vat anyyyyyyyyyta...
Nors ir gyvena kitame Lietuvos kraste... zodziu ji mokytoja, to viskas ir pasakyta

Buvo 3 dienom i svechius prisiprasiusi kad anuka pamatyt(tiesa tik tiek ja iskentem - vyras net pats pasisiule ja iki namu nuvezt)!
Nepatikdavo man kad supoti megino (pavydas imdavo juodas

), o maziukas verkdavo - kvapas svetimas suprask, tik pas mane ir nurimdavo

, o ta man paduoti nenorejo, vis kratydavo! Sakau, kad kudikiu kratyti negalima! Ta sako kad nieko baisaus, tad pakisau mamos zurnala - ten buvo apie tai straipsnis - patikejo!
Sako, kad per daznai valgo! As sakau - reikia duoti tiek kiek nori!
Duok arbateles, - sako... As sakau: "Pienas ir geralas ir edalas"! Duok visvien, nematai kaip karsta! Padariau arbatos - duodu maziui, o ta ziuri... Mazius pirma isiziuoja, o kai pajauchia kad tai ne pienas!.... Arbatele keliauja isoren, o mazius rekia!
Sako kad duochiau "soske", sakau kad neima! Netiki! Atnesu ir paduodu jai... Sunelis spjauna chiulptuka lauk

ir susinervina kai megini jam vel ikisti!

Toji sako, kad tik dabar matyt jis nenori...

Sakau - matyt...
Zodziu rasychiau dar, bet kad tiek nieks jau nebeskaitys