QUOTE(Remoulade @ 2013 03 28, 11:55)
klausyk Twinkles gal mes pasimetusios dvynes

ir as keldavau bangas kai kas menesi nepasveikindavo draugystes pradzios diena.... o dabar po 5 metu as pati praleidziu tas dienas ir po dvieju dienu prisimenu kad praejo ta diena. Vyrai niekada nemastys taip kaip tu, dziaukis jei jis tavo gimtadienio nepamirs

nu jie tokie yra, jie nesureiksmina tokiu dalyku, metiniu tikrai nepamirs is pasveikins. As tave suprantu, liudna tau del to ir atodo meile baiges, bet netikiu kad taip yra... zinai as dabar galvoju geriau tegul mano vyras man dovanoja maziau geliu, bet buna istikmas, geras, atsidaves man ir seimai. Aisku gali susirasti toki su kuriuo busi apipilta vviskuo gelemis dovanomis, pinigais... o naktimis tavo draugija keis kitos

neskube daryti isvaduuuuuuuuu, palauk, ziurek kaip bus toliau, as pamenu, mano vyrui kazkur po triju 4 men irgi buvo uzeje kazkas kad nebezinojo ar nori buti su manim ar ka jam daryti toliau. Viskas jam irgi gi nauja reikia adaptuotis, keiciais gi ritmas atsiradus moteriai vyru gyvenime. Patikek tu bangavimu bus dar oi ne tokiu

kantrybes ir laikas viska sustatys i vietas.
Papildyta:
beje dar is patirties, mes irgi skiriames 6 metais, man tai jautesi kai buvau 20 - 23 o dabar man 25 jam 31, tai ... islenda labai labai labai labai labai retai praktiskai jau nebe. Jis anksciau man pykcio akimirka sakydavo kad nu daug kantrybes reikia kol tave uzsiauginsiu

patikek kai jam isipres bedos darbe tada vel viskas bus gerai. Kantrybes dar karta ir tolerancijos. Jeigu busi kantri pamatysi jis tau dar padekos uz tai kad ta perioda, prie jo problemu, neprisidejai dvigubai viska apsunkindama ir zyzdama
dekui labai, nusiraminau jau siek tiek, stengiuosi dabar galvot apie tuos dalykus,kuriuos jis del manes padare,ir nesureiksminti to ko nepadaro dabar...bet taip sunku,nesijauciu labai laiminga del to,ar saugi,plius nes nezinau del ko tiksliai viskas,bijau kad su tuo savo nepasitenkinimu pati galejau pridirbt...reikes daug padirbeti su savimi, pas jus 5 metai praejo,o pas mus tik trys menesiai, tai kazkaip liudna kad taip yra...bet siom dienom as linksmesne stengiuos but, nors viduje uoj kiek daug minciu ir baimiu, bet pastebejau,kad ir jis linksmesnis, tai gal viskas tik i gera...paziuresiu kaip toliau bus,o jei kas,tai teks vel kalbetis....dabar isvykes savaitei,gal labiau pasiilgs..........bet dabar is kitos puses pagalvoju,kad jis dirba tai del musu,nori nusipirkt buta,kuriame gyventumem kartu,o as dar cia kazkokias tragedijas darau

bet taip nesinori jaustis pamirstai,matyt del to viskas

dar praeita savaite jis sake,kad atsilygins demesiu man,kad prireiks laiko kad jausciausi saugi ir pasitikeciau juo, bet tame ir esme kad nesijauciu saugi,kai jauciuosi pamirsta ir nebe tokia svarbi,na tikiuosi jis to pazado nepamirso,nes po to karto dar mini barni apturejom