Skaitau sia tema ir matau joje save, mes su draugu draugaujame beveik 3 metus. Viskas iki 2 metu buvo idealu, jis buvo nepakartojamas, bet as buvau saltesne ir ramesne, kai dabar jis patapo toks kokia buvau as, as einu is proto.
Jauciu, kaip jis tolsta nuo manes.
As ir verkiu ir graziuoju sneku, o jis toks abejingas ir viskas
Negaliu isivaizduoti gyvenimo be jo. Ji labai myliu. Nezinau ka daryti...
Balandi bus mums 3 metukai. labiau uz viska trokstu, kad mes butume kartu, toki pat kaip anskciau isimyleje

Mano tevam ir giminems jis labai tinka, jie puikiai sutaria, as su jo seima ir geruose santykiuose, draugai bendri, viskas mane sieja su juo, turime daug bendro.
vakar as jam pasakiau, kad apsisprestu iki musu metiniu, ar jis nori buti su manimi, ar mums reikia eiti skirtingais keliais. Nezinau ar gerai padariau. Esu maskimaliste, viskas arba nieko...
labai bijau, jo neigiamo atsakymo...
Papildyta:Dabar ilgasis savaitgalis, sakau gal siulyti draugui, isvykti kur nors, kad pabutume tik dviese, bet nenoriu jam labai ikyreti, o ir bijau, kad jis nepasyku, kad turi svarbesniu reikalu...