QUOTE(katalike @ 2007 03 09, 18:58)
ai, nu kokia čia taisyklė... tos knygos pabaigoje autorius paneigia pavadinimą. o ir šiaip ten blevyzgos:) nenusimink iš anksto 
Dekui uz palaikyma
Dekui uz palaikyma
QUOTE(Medinis @ 2007 03 09, 13:19)
O ko jūs norėtumėte juos išmokinti? Kodėl iš karto nesusiradote tokių, kurie jums tinka? Ir dabar dar ne vėlu - pirmyn, ieškokit, raskit tą su angelo sparneliais...
Norint, kad vyras elgtųsi taip, kaip jūs norit, reikia iš pradžių žinoti ko jūs norit. O tada jau galima kažką nuveikti tuo klausimu.
Norint, kad vyras elgtųsi taip, kaip jūs norit, reikia iš pradžių žinoti ko jūs norit. O tada jau galima kažką nuveikti tuo klausimu.
žinot tai žinom, ko norim, tik va kai susipažįstam su vyrais, jie nebūna tokie "pavargę" nuo namų, vaikų ir pan.
negali tik susipažinęs su žmogum pasakyti tinka jis man ar ne.
savo vyrus mes mylim, tik norim daugiau supratingumo iš jų...
QUOTE(drakosa @ 2007 03 10, 10:08)
žinot tai žinom, ko norim, tik va kai susipažįstam su vyrais, jie nebūna tokie "pavargę" nuo namų, vaikų ir pan.
negali tik susipažinęs su žmogum pasakyti tinka jis man ar ne.
savo vyrus mes mylim, tik norim daugiau supratingumo iš jų...
negali tik susipažinęs su žmogum pasakyti tinka jis man ar ne.
savo vyrus mes mylim, tik norim daugiau supratingumo iš jų...
pritariu
Žvelgdama iš savo 16 metų santuokinio gyvenimo bokšto, galiu pasakyti, kad veiksmingo patarimo nebus. Viską turėsit įveikti patys, kaip sakoma, kaip pasiklosi, taip išmiegosi.Manau, kad šiuo metu išgyveni pogimdyvinę depresiją, ir jei nesusiimsi, jei tavo vyrui truks kantrybė...Nekarksiu, bet kažką panašaus išgyvenau po antrojo sūnaus.Buvau beprotė tikra to žodžio prasme.Ir tai tęsėsi gana ilgai, nes pati nesusipratau, o patarti nebuvo kam - ieškotis pagalbos pas specialistą.Jei turi galimybių, jei to nesigėdiji, kreipkis į psichologą.Pati nebandžiau, bet gal tai būtų išeitis?
Labai sunku ką nors spręsti apie tavo vyrą. Geras žmogus ir t.t.Deja, tie mano 16m. šiuo atveju tyli...Esu visiškai nusivylusi saviškiu, tai ką galiu pasakyti tau?Jei po 7 metų jis tau sako, kad nebėra to jausmo, kuris buvo santykių pradžioje, tai esu tvirtai įsitikinusi, kad negyvėlio neatgaivinsi.Gali tik išmokti su tuo susigyventi.Aš bandžiau, bet nuolatinis nusivylimas daro savo.Nebėra karštos meilės, tik vėsi ir gyvenimas kartu.Ar tau to užteks? Man jau ne.nNebegaliu apsimesti,kad man nei šilta nei šalta, kai gimtadieniui tik broliškas bučinys, kai Valentino diena jam ne šventė, kai net ir kovo 8 sveikina tik draugės ir vaikai.Bučinukai kasdien?..Jei išprievartauju.O sekso nori karšto, nori mano iniciatyvos, polėkio...Taip, mano vyras geras - užvaduoja visuose darbuose, itin rūpinosi ir slaugė, kol sunkiai sirgau, myli vaikus, kala pinigus, tvarko namus ir t.t. Gal aš beprotė, kad man to mažai? Ar tau to užteks?
Labai sunku ką nors spręsti apie tavo vyrą. Geras žmogus ir t.t.Deja, tie mano 16m. šiuo atveju tyli...Esu visiškai nusivylusi saviškiu, tai ką galiu pasakyti tau?Jei po 7 metų jis tau sako, kad nebėra to jausmo, kuris buvo santykių pradžioje, tai esu tvirtai įsitikinusi, kad negyvėlio neatgaivinsi.Gali tik išmokti su tuo susigyventi.Aš bandžiau, bet nuolatinis nusivylimas daro savo.Nebėra karštos meilės, tik vėsi ir gyvenimas kartu.Ar tau to užteks? Man jau ne.nNebegaliu apsimesti,kad man nei šilta nei šalta, kai gimtadieniui tik broliškas bučinys, kai Valentino diena jam ne šventė, kai net ir kovo 8 sveikina tik draugės ir vaikai.Bučinukai kasdien?..Jei išprievartauju.O sekso nori karšto, nori mano iniciatyvos, polėkio...Taip, mano vyras geras - užvaduoja visuose darbuose, itin rūpinosi ir slaugė, kol sunkiai sirgau, myli vaikus, kala pinigus, tvarko namus ir t.t. Gal aš beprotė, kad man to mažai? Ar tau to užteks?
QUOTE(uhu @ 2007 03 07, 01:52)
Papildyta:
Nu, žinai, Lukrecij@, gal man ir bepigu postringauti, bet pačios argumentai neįtikina. Kaip moteris, kuri kuria nuostabius papuošalus, sugeba juos pelningai parduoti, rūpinasi sūnumi ir išlaiko butą, gali nežengti esminio žingsnio savo gyvenime?? Tikiuosi, pačios vyras tikrai nemenkas monstras, kad teko jį apgauti ir užrašyti butą kitų vardu. Jeigu taip yra iš tikrųjų, esi protinga moteris ir tik neaišku, kas sulaiko nuo skyrybų. Dar sykį sakau, minėti argumentai neįtikina.
Beje, sūnus kol kas tikrai mato tokį modelį, o galėtų matyti kitokį.
O gal aš pačios nesuprantu todėl, kad man visą gyvenimą buvo tikrai nusispjauti, ką galvoja kiti...
Pats didziausias esminis klausimas dabar yra tas kad; praeita savaite manasis tapo invalidu, sirdis ir t.t., zodziu jau is ligonines nebenorejau priimt i namus ir tam turejau puikia proga, taciau prasidejo baisus azziotazas is aplinkiniu, KAI JIS TAPO INVALIDU-NEREIKALINGAS, todel kol kas susilaikau, bet svarstau galimybe viska mest ir iseit, jei susikuriau viska pati, sugebesiu ir dar karta, esu pakankamai jauna, tik beda kad sunus nepilnametis, dar du metukus uz ji atsakinga, o jis gailisi tevo, del to kol kas ir laukiu, beje man taip pat tikrai nusispjauti, ką galvoja kiti...
o uz mano pastebetus darbus ir pagyrimus, aciu
as visados JUSU paslaugoms
Norėčiau šią temukę partempti į matomą vietą 
nes šiuo metų man ji labai aktuali.Tokios temos ieškojau 1,5 mėn.Norėčiau sužinoti kaip sekasi temos autorei nors ir labai daug laiko praėjo.Išgyvenu analogišką situaciją.skirtumas tik tas,kad mes kartu 12 metų su vyru ir man tikrai tai nesusiję su gimdymu nes vaikui jau 8 metai.
Sieja mus vyro jausmų atšalimas,dėmesio stoka,nebeliko fizinės traukos.Nors vyras rūpinasi ir manimi ir vaiku,namais.Atiduoda atlyginimą.Kai susergu rūpinasi,bet......Sako,kad nieko nejaučia man.Liko tik pagarba,prisirišimas
Laukiu patarimų.Aišku nepiktų.
Nors galiu pasakyti,kad ne saldainiukas esu.Gali būti,kad išseko vyro kantrybė dėl nuolatinės kontrolės.Kur esi?Kada grįši?Ką veiki?Ar myli?
Įdomu ar įmanoma pakeisti viską?Ar galima save pakeisti ir susigrąžinti santykių šiltumą.
nes šiuo metų man ji labai aktuali.Tokios temos ieškojau 1,5 mėn.Norėčiau sužinoti kaip sekasi temos autorei nors ir labai daug laiko praėjo.Išgyvenu analogišką situaciją.skirtumas tik tas,kad mes kartu 12 metų su vyru ir man tikrai tai nesusiję su gimdymu nes vaikui jau 8 metai.Sieja mus vyro jausmų atšalimas,dėmesio stoka,nebeliko fizinės traukos.Nors vyras rūpinasi ir manimi ir vaiku,namais.Atiduoda atlyginimą.Kai susergu rūpinasi,bet......Sako,kad nieko nejaučia man.Liko tik pagarba,prisirišimas
Laukiu patarimų.Aišku nepiktų.
Nors galiu pasakyti,kad ne saldainiukas esu.Gali būti,kad išseko vyro kantrybė dėl nuolatinės kontrolės.Kur esi?Kada grįši?Ką veiki?Ar myli?
Įdomu ar įmanoma pakeisti viską?Ar galima save pakeisti ir susigrąžinti santykių šiltumą.
QUOTE(noir1 @ 2009 11 29, 22:05)
Norėčiau šią temukę partempti į matomą vietą nes šiuo metų man ji labai aktuali.Tokios temos ieškojau 1,5 mėn.Norėčiau sužinoti kaip sekasi temos autorei nors ir labai daug laiko praėjo.Išgyvenu analogišką situaciją.skirtumas tik tas,kad mes kartu 12 metų su vyru ir man tikrai tai nesusiję su gimdymu nes vaikui jau 8 metai.
Sieja mus vyro jausmų atšalimas,dėmesio stoka,nebeliko fizinės traukos.Nors vyras rūpinasi ir manimi ir vaiku,namais.Atiduoda atlyginimą.Kai susergu rūpinasi,bet......Sako,kad nieko nejaučia man.Liko tik pagarba,prisirišimas
Laukiu patarimų.Aišku nepiktų.
Nors galiu pasakyti,kad ne saldainiukas esu.Gali būti,kad išseko vyro kantrybė dėl nuolatinės kontrolės.Kur esi?Kada grįši?Ką veiki?Ar myli?
Įdomu ar įmanoma pakeisti viską?Ar galima save pakeisti ir susigrąžinti santykių šiltumą.
nes šiuo metų man ji labai aktuali.Tokios temos ieškojau 1,5 mėn.Norėčiau sužinoti kaip sekasi temos autorei nors ir labai daug laiko praėjo.Išgyvenu analogišką situaciją.skirtumas tik tas,kad mes kartu 12 metų su vyru ir man tikrai tai nesusiję su gimdymu nes vaikui jau 8 metai.Sieja mus vyro jausmų atšalimas,dėmesio stoka,nebeliko fizinės traukos.Nors vyras rūpinasi ir manimi ir vaiku,namais.Atiduoda atlyginimą.Kai susergu rūpinasi,bet......Sako,kad nieko nejaučia man.Liko tik pagarba,prisirišimas
Laukiu patarimų.Aišku nepiktų.
Nors galiu pasakyti,kad ne saldainiukas esu.Gali būti,kad išseko vyro kantrybė dėl nuolatinės kontrolės.Kur esi?Kada grįši?Ką veiki?Ar myli?
Įdomu ar įmanoma pakeisti viską?Ar galima save pakeisti ir susigrąžinti santykių šiltumą.
Su vyru kartu jau greit 20 metų.
Noir ,o kur pasitikėjimas ?
Tu juk ne prižiūrėtoja ,o jis ne kalinys,paleistas anksčiau laiko.Nori išsaugoti šeimą,- kalbėk su saviškiu ir prašyk dar vieno šanso,prisimink jūsų santykių pradžią ,elkis su juo taip ,kaip kad norėtum kad su tavim elgtusi.
Nebūk žiežula
QUOTE(noir1 @ 2009 11 30, 00:05)
Norėčiau šią temukę partempti į matomą vietą nes šiuo metų man ji labai aktuali.Tokios temos ieškojau 1,5 mėn.Norėčiau sužinoti kaip sekasi temos autorei nors ir labai daug laiko praėjo.Išgyvenu analogišką situaciją.skirtumas tik tas,kad mes kartu 12 metų su vyru ir man tikrai tai nesusiję su gimdymu nes vaikui jau 8 metai.
Sieja mus vyro jausmų atšalimas,dėmesio stoka,nebeliko fizinės traukos.Nors vyras rūpinasi ir manimi ir vaiku,namais.Atiduoda atlyginimą.Kai susergu rūpinasi,bet......Sako,kad nieko nejaučia man.Liko tik pagarba,prisirišimas
Laukiu patarimų.Aišku nepiktų.
Nors galiu pasakyti,kad ne saldainiukas esu.Gali būti,kad išseko vyro kantrybė dėl nuolatinės kontrolės.Kur esi?Kada grįši?Ką veiki?Ar myli?
Įdomu ar įmanoma pakeisti viską?Ar galima save pakeisti ir susigrąžinti santykių šiltumą.
nes šiuo metų man ji labai aktuali.Tokios temos ieškojau 1,5 mėn.Norėčiau sužinoti kaip sekasi temos autorei nors ir labai daug laiko praėjo.Išgyvenu analogišką situaciją.skirtumas tik tas,kad mes kartu 12 metų su vyru ir man tikrai tai nesusiję su gimdymu nes vaikui jau 8 metai.Sieja mus vyro jausmų atšalimas,dėmesio stoka,nebeliko fizinės traukos.Nors vyras rūpinasi ir manimi ir vaiku,namais.Atiduoda atlyginimą.Kai susergu rūpinasi,bet......Sako,kad nieko nejaučia man.Liko tik pagarba,prisirišimas
Laukiu patarimų.Aišku nepiktų.
Nors galiu pasakyti,kad ne saldainiukas esu.Gali būti,kad išseko vyro kantrybė dėl nuolatinės kontrolės.Kur esi?Kada grįši?Ką veiki?Ar myli?
Įdomu ar įmanoma pakeisti viską?Ar galima save pakeisti ir susigrąžinti santykių šiltumą.
Manau nėra nieko baisiau kai iš vyro lupų išgirsti, kad nebėra meilės
kaip su kūju per galvą
QUOTE(Naktis @ 2009 12 01, 13:43)
Su vyru kartu jau greit 20 metų.
Noir ,o kur pasitikėjimas ?
Tu juk ne prižiūrėtoja ,o jis ne kalinys,paleistas anksčiau laiko.Nori išsaugoti šeimą,- kalbėk su saviškiu ir prašyk dar vieno šanso,prisimink jūsų santykių pradžią ,elkis su juo taip ,kaip kad norėtum kad su tavim elgtusi.
Nebūk žiežula
Noir ,o kur pasitikėjimas ?
Tu juk ne prižiūrėtoja ,o jis ne kalinys,paleistas anksčiau laiko.Nori išsaugoti šeimą,- kalbėk su saviškiu ir prašyk dar vieno šanso,prisimink jūsų santykių pradžią ,elkis su juo taip ,kaip kad norėtum kad su tavim elgtusi.
Nebūk žiežula
ačiū,taip stengiuosi ir elgtis.Bet sunku 
niekaip negaliu to atsikratyti.Ir klausinėju ne blogo norėdama,bet tieisog laukiu,kad grįžtų ir tt.Papildyta:
QUOTE(Donatute @ 2009 12 01, 14:53)
Manau nėra nieko baisiau kai iš vyro lupų išgirsti, kad nebėra meilės kaip su kūju per galvą
kaip su kūju per galvąTai taip ir buvo,kaip su kūju per galvą.Maniau mirsiu,iš mašinos iššokti norėjosi,pykino.Buvo toks šokas.Priešui to nelinkėčiau.
Sveiki visi
Permečiau akimis savo seniai kurtą temukę - tiesą sakant, nežinau, kas paskatino tai padaryti, tiesiog nepaaiškinama trauka pažiūrėti, kaip toli nueita nuo tuo metu išgyventų jausmų ir pergyvenimų...
Net širdį suspaudė prabėgus visus įrašus, vėl sugrįžus į tą begalinio pasimetimo laikotarpį - sušildė ir visas čia gautas palaikymas
Daug vandens nutekėjo nuo to laiko, kai galvojau - VISKAS. Meilė baigėsi.
Tačiau dabar visoms išgyvenančioms panašius jausmus galiu pasakyti - MEILĖ NEMIRŠTA. Bent ja tokia meilė, kurią puoselėja ir stengiasi susigrąžinti abu.
Šiuo metu mūsų šeima kaip niekad tvirta ir kupina meilės. Auga sūnytis, apsuptas jį ir vienas kitą gilia ir brandžia meile mylinčių žmonių.
Mums pavyko išsaugoti šeimą, jausmus, susigrąžinti aistrą.
Visko buvo - veiksmingiausias receptas, kuriuo galiu pasidalinti - pabadyti sunkiuoju laikotarpiu neužnuodyti oro negatyviomis mintimis, nespausti vyro, tegul jis susivokia, kaip nori gyventi ir pats imasi iniciatyvos. O jūs tuo tarpu imkitės veiklos, bandykite susirasti pramogų, tapkite įdomiomis moterimis, kurių siekia vyrai. Tai neturi būti vaidyba, tiesiog pradėkite gyventi sau, savo malonumui ir nebekreipkite dėmesio į jums abejingą vyrą, nekurkite bendrų planų, sakykite: važiuoju ten ir ten, jei jis nori - lai prisijungia, jei ne, šypsena atsisveikinimui ir ate. Jokių "kada grįši", jokių moteriškų pareigų (valgio gaminimo, marškinių lyginimo, nebent jei gražiai paprašys) - na, nebent sau pačiai prie kavutės pora skanių traškių pyragėlių, galite ir vyrą pavaišinti, jei panorės
Aš pradėjau gyventi taip, lyg būčiau viena su vaiku - išvykos, susitikimai su draugėmis, porą kartų į mėnesį - naktiniai klubai, kas antrą dieną sporto klubas ir t.t.
Nustojau sekioti ir kaip šuniukas reikalauti jo dėmesio...
Galop vieną vasaros dieną įdegusi ir su mini džinsiniais šortukais grįžusi iš pasivaikščiojimo parke sukinėjausi namie, su šypsena veide, nes jačiausi tikrai laiminga, kad pasaulis gražus, kad oras geras Pajutau įdėmų žvilgsnį ir išgirdau klausimą: "kas yra, gal įsimylėjai?" 
"Ai, sakau, žinai, pagalvojau jokia čia tragedija, na, visko gyvenime būna, gal taip ir turi būti, kad mes nesam skirti vienas kitam, gal mūsų laukia kiti mums skirti žmonės..."
NEPATIKO maniškiui
Nuo tos dienos ėmė kviesti į pasimatymus, praleisti laiką drauge, imdavo pats kurti savaitgalio planus.
Po kelių atsargių mėnesių su trenksmu grįžo jo jausmai, vėl buvo kaip pažinties pradžioje - aistra, naktiniai pasivaikščiojimai, prisipažinimai meilėje...
Tačiau susidūrėm su kita kliūtimi. Savo širdelėje per visą tą laikotarpį pasistačiau aukštą sieną
Kad nesiskaudinčiau, nebūčiau priklausoma nuo jo abejingumo...
Kokius metus grioviau tą sieną - jis man labai padėjo
Dabar, praėjus daugiau nei 3 metams galiu pasakyti, kad esu labai labai laiminga
Permečiau akimis savo seniai kurtą temukę - tiesą sakant, nežinau, kas paskatino tai padaryti, tiesiog nepaaiškinama trauka pažiūrėti, kaip toli nueita nuo tuo metu išgyventų jausmų ir pergyvenimų...
Net širdį suspaudė prabėgus visus įrašus, vėl sugrįžus į tą begalinio pasimetimo laikotarpį - sušildė ir visas čia gautas palaikymas
Daug vandens nutekėjo nuo to laiko, kai galvojau - VISKAS. Meilė baigėsi.
Tačiau dabar visoms išgyvenančioms panašius jausmus galiu pasakyti - MEILĖ NEMIRŠTA. Bent ja tokia meilė, kurią puoselėja ir stengiasi susigrąžinti abu.
Šiuo metu mūsų šeima kaip niekad tvirta ir kupina meilės. Auga sūnytis, apsuptas jį ir vienas kitą gilia ir brandžia meile mylinčių žmonių.
Mums pavyko išsaugoti šeimą, jausmus, susigrąžinti aistrą.
Visko buvo - veiksmingiausias receptas, kuriuo galiu pasidalinti - pabadyti sunkiuoju laikotarpiu neužnuodyti oro negatyviomis mintimis, nespausti vyro, tegul jis susivokia, kaip nori gyventi ir pats imasi iniciatyvos. O jūs tuo tarpu imkitės veiklos, bandykite susirasti pramogų, tapkite įdomiomis moterimis, kurių siekia vyrai. Tai neturi būti vaidyba, tiesiog pradėkite gyventi sau, savo malonumui ir nebekreipkite dėmesio į jums abejingą vyrą, nekurkite bendrų planų, sakykite: važiuoju ten ir ten, jei jis nori - lai prisijungia, jei ne, šypsena atsisveikinimui ir ate. Jokių "kada grįši", jokių moteriškų pareigų (valgio gaminimo, marškinių lyginimo, nebent jei gražiai paprašys) - na, nebent sau pačiai prie kavutės pora skanių traškių pyragėlių, galite ir vyrą pavaišinti, jei panorės
Aš pradėjau gyventi taip, lyg būčiau viena su vaiku - išvykos, susitikimai su draugėmis, porą kartų į mėnesį - naktiniai klubai, kas antrą dieną sporto klubas ir t.t.
Nustojau sekioti ir kaip šuniukas reikalauti jo dėmesio...
Galop vieną vasaros dieną įdegusi ir su mini džinsiniais šortukais grįžusi iš pasivaikščiojimo parke sukinėjausi namie, su šypsena veide, nes jačiausi tikrai laiminga, kad pasaulis gražus, kad oras geras
Pajutau įdėmų žvilgsnį ir išgirdau klausimą: "kas yra, gal įsimylėjai?" "Ai, sakau, žinai, pagalvojau jokia čia tragedija, na, visko gyvenime būna, gal taip ir turi būti, kad mes nesam skirti vienas kitam, gal mūsų laukia kiti mums skirti žmonės..."
NEPATIKO maniškiui
Nuo tos dienos ėmė kviesti į pasimatymus, praleisti laiką drauge, imdavo pats kurti savaitgalio planus.
Po kelių atsargių mėnesių su trenksmu grįžo jo jausmai, vėl buvo kaip pažinties pradžioje - aistra, naktiniai pasivaikščiojimai, prisipažinimai meilėje...
Tačiau susidūrėm su kita kliūtimi. Savo širdelėje per visą tą laikotarpį pasistačiau aukštą sieną
Kad nesiskaudinčiau, nebūčiau priklausoma nuo jo abejingumo...Kokius metus grioviau tą sieną - jis man labai padėjo
Dabar, praėjus daugiau nei 3 metams galiu pasakyti, kad esu labai labai laiminga
QUOTE(noir1 @ 2009 11 29, 21:05)
Norėčiau šią temukę partempti į matomą vietą nes šiuo metų man ji labai aktuali.Tokios temos ieškojau 1,5 mėn.Norėčiau sužinoti kaip sekasi temos autorei nors ir labai daug laiko praėjo.Išgyvenu analogišką situaciją.skirtumas tik tas,kad mes kartu 12 metų su vyru ir man tikrai tai nesusiję su gimdymu nes vaikui jau 8 metai.
Sieja mus vyro jausmų atšalimas,dėmesio stoka,nebeliko fizinės traukos.Nors vyras rūpinasi ir manimi ir vaiku,namais.Atiduoda atlyginimą.Kai susergu rūpinasi,bet......Sako,kad nieko nejaučia man.Liko tik pagarba,prisirišimas
Laukiu patarimų.Aišku nepiktų.
Nors galiu pasakyti,kad ne saldainiukas esu.Gali būti,kad išseko vyro kantrybė dėl nuolatinės kontrolės.Kur esi?Kada grįši?Ką veiki?Ar myli?
Įdomu ar įmanoma pakeisti viską?Ar galima save pakeisti ir susigrąžinti santykių šiltumą.
nes šiuo metų man ji labai aktuali.Tokios temos ieškojau 1,5 mėn.Norėčiau sužinoti kaip sekasi temos autorei nors ir labai daug laiko praėjo.Išgyvenu analogišką situaciją.skirtumas tik tas,kad mes kartu 12 metų su vyru ir man tikrai tai nesusiję su gimdymu nes vaikui jau 8 metai.Sieja mus vyro jausmų atšalimas,dėmesio stoka,nebeliko fizinės traukos.Nors vyras rūpinasi ir manimi ir vaiku,namais.Atiduoda atlyginimą.Kai susergu rūpinasi,bet......Sako,kad nieko nejaučia man.Liko tik pagarba,prisirišimas
Laukiu patarimų.Aišku nepiktų.
Nors galiu pasakyti,kad ne saldainiukas esu.Gali būti,kad išseko vyro kantrybė dėl nuolatinės kontrolės.Kur esi?Kada grįši?Ką veiki?Ar myli?
Įdomu ar įmanoma pakeisti viską?Ar galima save pakeisti ir susigrąžinti santykių šiltumą.
Labai džiaugiuosi,kad jums viskas susitvarkė 
nors mes kol kas stovim ties skyrybų slenksčiu,bet stengiuosi elgtis taip kaip tu.Pastebiu kažkokius pokyčius,bet bijau prisisvajoti.gal jis ką rezga,o gal praregėjo.Gal mano pokyčiai jį stebina,o gal įtaria klastą?Gal dar visi jausmai nemirę?
Esu sumišusi.Galvoje daug minčių,abejonių.Žinau tik vieną,kad noriu išsaugoti šeimą,bet mano vienos pastangų neužteks.
nors mes kol kas stovim ties skyrybų slenksčiu,bet stengiuosi elgtis taip kaip tu.Pastebiu kažkokius pokyčius,bet bijau prisisvajoti.gal jis ką rezga,o gal praregėjo.Gal mano pokyčiai jį stebina,o gal įtaria klastą?Gal dar visi jausmai nemirę?Esu sumišusi.Galvoje daug minčių,abejonių.Žinau tik vieną,kad noriu išsaugoti šeimą,bet mano vienos pastangų neužteks.
