Įkraunama...
Įkraunama...

Santykių krizė - atvėsę vyro jausmai

QUOTE(noir1 @ 2010 01 10, 21:57)
Labai džiaugiuosi,kad jums viskas susitvarkė thumbup.gif nors mes kol kas stovim ties skyrybų slenksčiu,bet stengiuosi elgtis taip kaip tu.Pastebiu kažkokius pokyčius,bet bijau prisisvajoti.gal jis ką rezga,o gal praregėjo.Gal mano pokyčiai jį stebina,o gal įtaria klastą?Gal dar visi jausmai nemirę?
Esu sumišusi.Galvoje daug minčių,abejonių.Žinau tik vieną,kad noriu išsaugoti šeimą,bet mano vienos pastangų neužteks.


Ir aš perskaičiau visą temą nuo pradžių. Tikiuosi, kad nepavėlavau, kad dar pats laikas pradėti keistis... Situacija panaši: mažas vaikas, vyras daaaug dirba, pinigų pakanka, planų ateičiau daug. Bet deja pakvipo trečiu žmogumi. Greit sužinojau, griebiausi aktyvaus plano, kad neleist tiems santykiams plėtotis. Deja, šeimoje pasitikėjimas iš mano pusės beveik sugriautas:verysad: , nors vyras tvirtina, kad dar nieko nespėjo "tokio" padaryt. Kai klausiau priežasčių kodėl taip atsitiko pasakė, kad dėl mano kontroliavimo, dėl vadovavimo, dėl zyzimo. O man visa tai atrodė kaip normalus rūpestis. Jaučiu, kad vyras mane myli, myliu ir aš jį, dar labiau myliu mūsų šeimą, todėl reikia keisti savo mąstymą ir elgseną. Nes nutraukt santykius man atrodo dabar lengviausia išeitis, o lengviausia kelio aš NIEKADA nesirenku gyvenime... smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Gebe: 17 sausio 2010 - 16:43
Kokie visi žmonės skirtingi ir kokie panašūs 4u.gif

Mano situacija šiuo metu panaši. Po antro vaikelio gimimo - vyro jausmų sumaištis, kaltinimai per didele kontrole, plius naujos drauges-geros pažįstamos atsiradimas.

Buvo ir yra visko. Ir pykčių, didelių konfliktų, apsisvaidymų, net pamčstymų apie skyrybas, susitaikymų. Galiausiai, sutarėm kol kas gyventi pasroviui, neforsuojant jokių įvykių. Tačiau man tie atvėsę jausmai ne prie širdies.
Aš save žinau- arba viskas arba -nieko. Pradėjau skaityti R.Norwood knygą "Moterys, kurios myli per stipriai".

Realiai dabar mano noras- arba, kad santykiai pagaliau taptų normalūs, su pasitikėjimu vienas kitu, be jokių pašalinių "draugių" arba, kad jie baigtųsi. Aišku, kol kas ne tas laikas realizacijai tos antros alternatyvos- ant rankų mažas 3mėn. kūdikėlis. Bet aš žinau, kad sustiprėsiu ir tuomet jau vyrui teks stentis dėl manęs, jei aišku, man dar bus noro. ax.gif
Atsakyti
Sveikos!

Kai prieš mėnesį iš savo vaikino lūpų išgirdau frazę "Nebejaučiu tau nieko!", maniau prasmegsiu skradžiai. Ne tik todėl, kad mus siejo abipusė brandi meilė, bet ir ateities planai, svajonės, viltys.

Daug šnekėjomės, bandėm atsakyti į daugybę klausimų...ir supratau, kad paskutiniu metu buvau tikra pikčiurna - nuolatos dėl ko nors nepatenkinta, į viską žiūrinti pro savo prizmę, bandanti konroliuoti situaciją. Matyt tai kaupėsi ir vieną dieną mano mylimasis, pats ne iki galo suprasdamas kas nutiko, pasijuto man abejingas.

Puoliau į neviltį, nes viskas, ką turėjau brangiausio, ėmė ir staiga dingo.

Daug galvojau, daug skaičiau ir supratau, kad turiu suteikti jam laisvę ir laiko apmąstymams, kurių jis taip prašė.

Prieš porą dienų visiškai netikėtai užklydau į šį portalą ir aptikau Pertezytės temą. Tai buvo lyg mano požiūrio ir tikėjimo patvirtinimas. Nuoširdžiai džiaugiuosi už ją ir jos šeimą. Akivaizdu, kad ji pasirinko teisingai. Tokios istorijos motyvuoja! Todėl apsiginklavusi kantrybe, tikėjimu, viltimis ir svajonėmis žengiu ir aš savo keliu aukštai iškėlusi galvą ir esu tikra, kad viskas grįš į savo vėžes! smile.gif Kaip kad pasakė šios temos autorė - MEILĖ NEMIRŠTA! smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Zhu_: 27 kovo 2010 - 15:23
As ir perskaiciau susidomejusi visa tema.Labai patiko daug cia isakytu minciu.Pas mane analogiska situacija.Vyras manes "nemato".Gyvenam kaip kaimynai,kambariokai po vienu stogu,bet atskirai.
Atsakyti
QUOTE(MigleMama8 @ 2010 03 28, 10:07)
As ir perskaiciau susidomejusi visa tema.Labai patiko daug cia isakytu minciu.Pas mane analogiska situacija.Vyras manes "nemato".Gyvenam kaip kaimynai,kambariokai po vienu stogu,bet atskirai.

O kaip tu nori?
Ar nori, kad kaip pirmą pusmetį sėdėtumėt visada apsikabinę...
Atsakyti
Ne,nenoriu.Noriu gyvent kaip vyras ir zmona,kalbetis ne tik apie buiti ir vaika,apsikabint,ir pasimylet dazniau.Nedaug noriu,tik va gaila,as viena to noriu.
Atsakyti
QUOTE(MigleMama8 @ 2010 03 28, 12:20)
Ne,nenoriu.Noriu gyvent kaip vyras ir zmona,kalbetis ne tik apie buiti ir vaika,apsikabint,ir pasimylet dazniau.Nedaug noriu,tik va gaila,as viena to noriu.


MigleMama8, nenukabinkite nosies! smile.gif Vadovaukitės patarimais, kuriuos čia radote. Juk prarasti nėra ko. O pabandyti verta...tik reikia labai norėti ir stengtis.

Atsakyti
Peterzyte, jei vis dar užklystate į šią temą, prisijunkite. Būtų smagu užduoti Jums dar kelis klausimus smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Zhu_: 28 kovo 2010 - 15:41
na sunku manau kai atsala, bet manau kad reikia tik daugiau inicetyvos ir pastangu, tada viskas ir susitvarko 4u.gif
Atsakyti
O gal davaj, prieš patarian visos parašom, kiek metų santuokoj su vyru esam pragyvenę, ir ar su tokia problema teko susidurt pačioms. Tada norinčioms gaut patarimus, bus lengviau atsirinkt, kas realu, o kas tėra serialių įtakototi fantazijos vaisiai.
Atsakyti
As ir noreciau,kad temos autore cia dar apsilankytu.o as nenukabinu nosies,tiesiog laukiu protingu pastabu,patarimu.
Atsakyti
miglemama8----o tai tu pati neprotinga? gyveni serialuose? ar kaip? man isvis keista kokia tu moteris jei nesugebi sugalvoti kaip vyra uzkaitint. ir kur cia tikroji tada problema, ar tavo vyras, ar tu. jau cia susinervavau biski, tai jei nepragyvenau santuokoj dar 10metu, tai negaliu zinot kaip uzkaitint atsalusi vyra? NESAMONE. nueik i sekso reikmenu parduotuve, ar internetu uzsisakyk intymiu drabuzeliu, gal vyrui atsibodo tas pats per ta paty . intymipagunda.lt cia as pati uzsisakineju, paivairinimui. sakiau jau ansciau, kad reikia pasukt galva tik ir tikrai susitvarkytu doh.gif
Atsakyti