QUOTE(noir1 @ 2010 01 10, 21:57)
Labai džiaugiuosi,kad jums viskas susitvarkė
nors mes kol kas stovim ties skyrybų slenksčiu,bet stengiuosi elgtis taip kaip tu.Pastebiu kažkokius pokyčius,bet bijau prisisvajoti.gal jis ką rezga,o gal praregėjo.Gal mano pokyčiai jį stebina,o gal įtaria klastą?Gal dar visi jausmai nemirę?
Esu sumišusi.Galvoje daug minčių,abejonių.Žinau tik vieną,kad noriu išsaugoti šeimą,bet mano vienos pastangų neužteks.

Esu sumišusi.Galvoje daug minčių,abejonių.Žinau tik vieną,kad noriu išsaugoti šeimą,bet mano vienos pastangų neužteks.
Ir aš perskaičiau visą temą nuo pradžių. Tikiuosi, kad nepavėlavau, kad dar pats laikas pradėti keistis... Situacija panaši: mažas vaikas, vyras daaaug dirba, pinigų pakanka, planų ateičiau daug. Bet deja pakvipo trečiu žmogumi. Greit sužinojau, griebiausi aktyvaus plano, kad neleist tiems santykiams plėtotis. Deja, šeimoje pasitikėjimas iš mano pusės beveik sugriautas:verysad: , nors vyras tvirtina, kad dar nieko nespėjo "tokio" padaryt. Kai klausiau priežasčių kodėl taip atsitiko pasakė, kad dėl mano kontroliavimo, dėl vadovavimo, dėl zyzimo. O man visa tai atrodė kaip normalus rūpestis. Jaučiu, kad vyras mane myli, myliu ir aš jį, dar labiau myliu mūsų šeimą, todėl reikia keisti savo mąstymą ir elgseną. Nes nutraukt santykius man atrodo dabar lengviausia išeitis, o lengviausia kelio aš NIEKADA nesirenku gyvenime...
