Santykių krizė - atvėsę vyro jausmai

O kodel jis turi keistis, jei jam gerai ir jei jis visuomet toks ir buvo? Is ekspresyvaus cholerisko zmogaus jus niekuomet nepadarysit flegmatiko.

ptashka: man ir nereikia flegmatiko,nes pati irgi tokia nesu.. bet istikro kartais jau ikyri sitas jo skubejimas ir laiko neradimas man...

O kokio jo laiko jus noretumete? Su vyrais kartais bendrauti tenka kaip su vaikais. Pasakete keistis, jis tikrai nezinos, kurion pusen. Pasakykite tiesiai: noriu vakare i kavine/masazo/koncerto... ka as zinau, ko konkreciai jus ten norite. O tada darykite isvadas apie jo elgesi.

perskaiciau visa tema ir stebiuosi, kaip zmoniu likimais, istorijos gali buti tokios panasios... ka rase peterzyte pradzioje - viskas, lyg butu aprasyta mano ir vyro situacija... tik as dar dabar bandau eiti i ta etapa, kai keiciu poziuri... tik problema ta, kad kazkur iseiti prasiblaskyti as negaliu - vaiko nera kam palikti, vyras daug dirba ir nemo grizta velai... peterzytes istorija suteikia vilties, optimizmo, kad dar ne velu, kad dar viska galima pakeisti... kaip as tikiuosi, kad po kurio laiko as irgi galesiu pasakyti - meile nemirsta... nors dabar girdziu tik nebemyliu, nieko nejauciu... butu idomu peterzyte jei uzsuktumete papasakoti, kaip laikotes dabar... ipustumete dar optimizmo, kad meile galima susigrazinti, kad gimus vaikui tiesiog istinka krize, kuri su laiku praeina... nes dabar - juodas periodas mano gyvenime, ir vilties taip reikia...

melstis daugiau reikia uz santykius seimoje ur uz vyrus,tuomet nereiks verkslenti del irstanciu santykiu.

gal galima placiau? nelabai supratau, ka tiksliai norejote pasakyti

Kalbekites su vyru. Isklausykit ji. Isispasakokit, kas paciai ant dusios guli. Raskit laiko pabuti tik dviese. Pati sukurkit atmosfera intymiam pokalbiui. Laikui begant santykiai keiciasi. Ta aistringa romantiska meile ne visada islieka ir nezinau ar ja imanoma susigrazint. Taciau manau, vienas is svarbiausiu dalyku yra emocinis artumas, sugebejimas isklausyt, draugyste ir ejimas i kompromisus.

Sveikos
Isibrausiu ir as i sia tema su savo istorija, kuri turi panasumu i temos autores. pas mus situacija pradejo vystytis daugiau nei pries metus, kai vyras pareiske, jog manes nebemyli, gal visai ir nemylejo. santuokoje buvome 3 metai pragyvene, maza dukryte. na ka, verciaus per galva kas cia atsitiko ir kodel, kol galu gale pradejome gyventi atskirai (jis isejo, kitaip tariant as isprasiau, pas savo tevu) ir aisku ilgai nereikejo laukti, kol suzinojau, kad yra kita moteris (man 26-eri, vyrui 28, jo "meile" - 20!). ta mergsaite buvo visu pazystama, is bendro draugu rato. na ir ka, man suzinojus, vyras pareiske kad ja myli, kad man to niekad nejuto ka jai ir t.t. melodramos prasiddejo..visur viesai jie abu, ne manimi, ne dukryte nesirupino ir t.t. kentejau, tiesiog kaukiau kai suniukas apsikabinus dukryte. bet iskentejau. beveik buvau susitaikius su tuo. bet visad giliai sirdy dar turejau vilti, jog jam cia tik "proto uztemimas", kad jis atsibus ir gris i seima. na ka, panasiai ir buvo. mazdaug po puses metu euforijos, pradejo jam rupeti ir vaikas ir as kai jauciuosi, atvaziuodavo dazniau, pradej kalbeti, kad padare klaida, kad noretu sugrizti. bet vis jos dar nepalikdavo, gyvendavo pas tevu. na zodziu kokie 4 menesiai tokios situacijos - gyvenam atskirai, nesiskiria jis, bet oficialiai buna su ta mergaite, pas mus daznai atvaziuoja, net pasilieka permiegoti, intymumas yra, kiekviena diena sms kad reikia jam seimos ir t.t bet tam nesiryzta. kai pajutau "sotuma"tokiems santykiams ir nusprendziau skirtis pagaliau po metu laiko tokio gyvenimo, jis pareiske, kad grizta ir ja palieka. na ir vel uztemtas laikas su tuo palikimu, gyvenam kartu, man sako, kad su ja nebendrauja arba labai mazai bendrauja..menuo buvo toks, kol is paskutiniuju jau iskeliau verdikta, as arba ji. tada, anot jo, nors jausmai yra stipresni jai, nors jis ja myli, o manes jau lyg ir ne, bet lieka seimoje ir mes bandom kurti ateiti. na ka, kol kas taip ir yra, tai merginai prie mano akiu pasake viska, bet nesu tikra, kad jie toliau nebendrauja ir jis jai nezada aukso kalnu, nes juk ja myli, ne mane. nesu tikra, kad jis vel viena diena neiseis, ar ta palikes kitos nesusiras. bendravimas musu normalus, be pykciu, bet daugiau kaip draugu, o ne sutuoktiiu. intymumas ir kazkoks atsales, retas, nes jau pagal paskutine diagnoze as jo nelabai traukiu, nors kol gyveno pas tevu ir ateidinedavo, ta aistra buvo net labai didele. tai as jam uzdaviau klausima, jei manes nemyli, nieko nelike, kam beveik metus nepaleidsai manes, kartodsavai, kad ji klaida, kad as esu ta moteris su kuria nori buti ir t.t. jo atsakymas buvo - nezinau... ir esu garantuota, jog p[asakyciau vel grieztai skiriames, pasaka prasidetu is pradziu - atsirastu meile ir aistra, o va kai lyg ir ramiai stengiesi gyventi, buvi gera - tada jo pastangu nesimato.. kaip isbristi is tos duobes ir koks butu teisingiausias sprendimas? juk yra nauji namai, dukryte, turim abu darbus , issiavinimus, nieko netruktu, viskas yra..kaip suzadinti vel vyrui jausmus ir padeti pamirsti ta mergaite? taip , suprantu, ji jauna, grazi ir t.t., bet man to ir netruksta, nesu uzsidarius namie ""motule"", kad ir dabar jis kartoja man, kad as jam grazi, grazios figuros ir t.t, bet to matyt neuztenka..
tiek prirasiau, tikiuosi suprasite ka norejau passakyti ir padesite pagaliau islipti is to, kas tesiasi metus..

Jis tavo laiko vagis. Kaip shuva ant sieno, nei pats eda nei kitiems duoda. Per ta laika, kol bandei lipdyti seima, galejai atgauti dvasine pusiausvyra, susigrazinti pasitikejima savim ir rasti jegu kurti gyvenima sau ir savo vaikui be jo. Jeigu nori, gali ir toliau zaisti sita zaidima, bet kitaip jau nebus. Esu taip issvaisciusi visus 3 metus. Rezultatas tas pats, jei ne ta moteris tai atsiras kita. Manau, kai meile baigiasi, neverta kankinti nei saves nei kito zmogaus.

..atsiprasau, ne cia papostinau..

Nebūsit ilgai kartu nesupykit, bet kai vyras savo žmonai pasako, kad jos nemyli, niekad nemylėjo, o štai pamilo kitą, nesvarbu 20 jai ar 40, tai būkit tikra, kad po tos mergaitės bus kita, po tos kitos dar kita. Jums aišku rinktis, aš taip gyventi nesugebėčiau. Gaila vaiko..

senai norejau parasyti, o ypac autorei. siaip, jos istorija turi grazu gala, bet nezinia ar JAI noresis gelbet seima atejus ANTRAI, TRECIAI ir tt krizei.
norejau peterzytei parasyti asmenine zinute su grauduliu - na taip, graziai elgeisi, bet KIEK GI GALIMA MOTERIMS medzioti ir meilintis vyrams panaudojant ivairius triukus?
vyrai taip giriasi, kad jie nori buti patriarchai, mus medzioti ir vilioti, o santuokoj - bum - apsileidzia - ir ka? tuomet, mes, moterys, su vaikais ant ranku su beganciais nuo pieno "papais" , turim nertis is kailio, galvoti , skaityti literatura, kaip cia ka sumislijus. UZKNISA.

peterzytes istorijoj yra vyro pamineta fraze, del kurios man, asmeniskai, butu atmustas BET KOKS noras uzsinoreti tokio vyro. jos vyras pareikse jai: negaliu myletis su moterimi, kuriai is papu bega pienas. (jai buvo pasakyta vaikui gimus.) atsiprasau, bet toks pasakymas rodo tik vyro asiliskuma, infantiliskuma , nesusivokima paprastoj fiziologijoj ir tiek. tai tas pats kaip pasakyti analogiskai: atsiprasau, negaliu myletis su vyru jei jam ne tiesiai o kairen arba desinen kyla erekcija/ jei jis manes nedrozia pusvalandi, jei... na, tiesiog, nera net adekvataus sulyginimo, nes vyras niekad negimdys, jo organizmas nebus pajungtas del kito, ir tik paskutinis, atsiprasant, DEBILAS, gali rezti moteriai toki sakini i akis. (jo vietoj, reikejo jam tureti surogate, ir tuomet i valias seksuoti su nebeganciu pienu is krutu.)

nes, toliau, kas gavosi, yra ne pergale, o savotiskas vyro ego patenkinimas jau PRABEGUS LAIKUI. prabegus laikui, ivyko stai kas. peterzytes kuno linijos isdailejo, is papu pienas nebego, vaikelis paaugo, namuose ji eme sukiotis su dailiais sortukais...ir ka? vyras ant leksteles gavo vel jauna/dailia "anu laiku" mergele. kazin, ar vyras taip ir atejo i branda, kazin ar jam nebus gyvenime dar vienas periodas, kuomet po antro vaiko moteriai i akis vel bus panasiai isrezta? (dabar pasakysiu, kad vyras nebutinai turi kaifuoti nuo begancio pieno, bet rezti i akis toki sakini, kuris akivaizdziai pazemintu moteri del tokio dalyko, kurio ji negali kontroliuoti - tai visai kas kita.)taigi, ka noriu pasakyti? visai dar neaisku, ar vyras subrendo, pasikeite, ar vel gavo moteri, kuri del jo pavirto saldainiuku.

beje, peterzyrtes vyras ja skaudino daugeliu dalyku, taciau ju nelieciu,. man butent vien toks pasakymas "del begancio pieno" daug ka rodo apie pati zmogu, todel vien ji norejosi panagrineti. apskritai, krizes metu, atsiskleidzia daugelio vyru nebranda, ju baime, infantilumas, nenoras spresti santykiu. tokiu atveju, krize ISSPRENDZIA MOTERIS VIENA. ji tarsi prikelia vyra is naujo, o kas toliau? o toliau ar NEUZKNIS jai nuolat spresti visas ateinacias krizes vienai?

tad as krizes sprendziu kitaip. po to santykiai ryskiai pagereja, kalbu apie savo du ex, bet tie santykiai jau vadinasi "santykiais per atstuma".