MAtai, as kazkaip neizvelgiau kur ta krize buvo, tik moters paranoja ir viskas
Nu nesuprantu, nu jei vyras atsalo kazkiek, tai ko cia nervintis, nepaliko juk jos vienos?,kaip supratau esme buvo, kad nebuvo to didelio artumo, svelnumo ,aistros ir tiek, ar ir buityje nepadejo? DAzniausiai moteriai buna toks atsitraukiams, bet si kart buvo vyrui nu ir ka , skaiciau jau psichologai skelbia,kad jei vyras labai isijaucia i nestuma ir t.t. gali net visokiu simptomu pajusti, cia zmogus tapo tevu, reikejo laiko isijausti i nauja role, naujas pareigas, permastyti gal viska. Vienam gal tai gaunasi greiciau, kitam leciau, vienas pasako kazka, kitas ne, nu visi mes skirtingi

MAn atrodo per daug naivu tiketis, kad va gristi is gimdymo namu ir kaip neikur nieko tokie pat santykiai tesiasi

Siaip net labai sauniai tas vyras elgesi, mano akimis ziurint, saziningai, atsakingai atvirai, man geriau butu taip, nei viduj tokia busean, o isorej apsimestinis meilumas.
O tokie atsitraukimai net labai gerai, vel paskui gi viskas susistato ir susitvarko, jei butu save apgaudinejes gal kaip tik butu is vis issiskyre...kartasi kiekvienam zmogui reikia laiko ....
Papildyta:
QUOTE(given444 @ 2013 01 19, 18:15)
Sidabra, jezaumarija, o tai kaip senatvej? moteris niekad nebus 20mete lelyte. taip iseina, ji nuolat turi buti itampoje del kuno, tas amzinas kuno kultas ir taip varo moteris is proto,
apskritai, kai krizes visas iveikia vien moterys, jau net bloga ir graudu skaityt. ir jos, nuolankiai, dar net pasako uz ABU: mes, abu iveikem krize. kur jau ne!
KAzkaip neizvelgiau , kad cia buvo vien pasikeitusio kuno problema, cia daugiau susije buvo su vaikelio gimimu ir moters tapimu mama. Bet aisku tik pats vyras ta galetu patikslinti. Cia pacios moterys save taip itikina...
Krizes galima iveikti tik savas, kitu zmoniu kriziu niekad neiveiksim, kiekvienas tik pats gali susitvarkyti su savo problemom.