Didžioji mamos baimė netekti kūdikelio

#37
manau, kad tokia baime yra naturali ir pagrista. as tik vakar isitikinau, kad labai greit galima nepastebeti klaidos ar manant, kad viskas saugu ir gerai, sukelti gresme maziui. vakar palikau zaidziancia pupa jos loveleje. prasilinksmino ji su savo zaisliukais geras 15 min, kai staiga isgirdau keista svokstima.pribegus pamaciau, kad mazosios akys blink.gif , o burnyte pilna pieno ir ji springsta. (po maitinimo buvo praejes geras pusvalandis).baisiai issigandau ohmy.gif
dziaugiuosi, kad tuo metu nebuvau nubegus i pirma auksta duru atidaryti ar dar kur isbegus. rodos minutele, o gali buti lemtinga.
tikrai nuosirdziai nesuprantu mamu paliekanciu maziukus vienus namuose, kad ir trumpam.niekada sau neatleisciau, jei kas vaikui atsitiktu... o ir asmenini gyvenima galiu trumpam pakoreguoti, kad tik mano saulei butu garantuotas maksimalus saugumas wub.gif
Atsakyti
#38
Kol neturejau 2.gif , tikrai nesuprasdavau mamu nerimo ir galvodavau, kad jos per daug jautriai i viska reaguoja. Dabar kiekviena zinia ar naujiena apie mazus 2.gif ypac kai su jais atsitinka ,labi sukrecia, net oda pasisiausia. Anksciau i viska daug ramiau reaguodavau, o paskaicius "daskeviciu" istorija tai net pasiverkiau, nes iskarto pastaciau save i ju vieta. Brrrr.. Geriau jau neprisileisti blogu minciu ir vyti jas salin. Jau nuo pirmo nestumo menesio vis atsirasdavo koks nerimas, kas bus jei bus. Bet mano vyras grieztai uzdraude galvoti apie blogus dalykus. Sako mintis turi labai stipriu galiu, todel jei daznai apie ka nors galvoji, tai taip ir atsitinka. As vis bandau save raminti taip, kad pergyvenimas nera gerai nei paciai, nei leliui, o pergyventi reikia tada, kai tikrai kas nors atsitinka. Tad daugiau visoms optimizmo, geros nuotaikos ir sviesiu minciu. Geru visoms svenciu. Kaledos stebuklu metas. Bet didziausias stebuklas zemeje, tai 2.gif
Atsakyti
#39
as irgi prie tu bailiuju. koki menesi laiko miegojau prie ijungtos sviesos, nes noredavau matyti savo maziuka, isitikinti, kad jam nieko neatsitiko. kiekviena menesi sapnuoju ta pati koshmara: kad vaikas man ishsprusta is ranku ir nukrenta ant zemes. atsibundu "po shaltu prakaitu". o mazylis guli shalia ir ramiausiai miega. nuo gimimo esu palikusi mamai, tik kai reikia islekt i parduotuve. O ilgiausiai pumpureli palikau 2 valandom, kai reikejo po gimdymo pasirodyt gydytojai.
Dabar bijau skiepo to baisiojo, nors ir ishvalytu zadu skiepyti:).
Ir dar man po gimdymo nervai pashlijo. Nors ir ankschiau gailedavausi, dabar tik pamatau per telika koki pamestinuka, ar koki sskriaudziama vaikeli - tuojau i asaras. Net benamiu kaciu ir shunu gaila...
Atsakyti
#40
As iki siol miegu uzdegus maza lempute... Sokineju nuo kiekvieno niurgztelejimo... Ir jei vaikas miega kitam kambary, begioju kas 10-15 min paziureti ar viskas gerai... Tikriausiai cia visu mamu "beda" smile.gif
Atsakyti
#41

Nors ir ankschiau gailedavausi, dabar tik pamatau per telika koki pamestinuka, ar koki sskriaudziama vaikeli - tuojau i asaras. Net benamiu kaciu ir shunu gaila...
[/quote]
Ir as pradejau pulti i asaras kai pamatau skriaudziama vaika ar naujagimi, ar kai net nuzudo... Baisu,anksciau reaguodavau ramiau dabar visalaik verkiu pamacius naslaicius, nuskriaustus vaikus...
Atsakyti
#42
Labiausiai bijau atsakomybės už leliuką.Mane ji slegia. Ir manau,kad ši baimė man visam gyvenimui.
Atsakyti
#43
QUOTE(rasulkadz @ 2006 01 15, 00:06)
Labiausiai bijau atsakomybės už leliuką.Mane ji slegia. Ir manau,kad ši baimė man visam gyvenimui.

Iš pradžių aš irgi bijojau, kaip susitvarkysiu su atsakomybe, tačiau jau dabar žinau, kad stengiuosi iš paskutiniųjų daryti viską tinkamai ir tuo pačiu susitaikiau su mintimi, kad be mamų klaidų vaikučiai neužauga - tai tiesiog neįmanoma. Gyvename ir mokomės, aišku tikiuosi, kad tos klaidelės bus labai jau menkos ir neturės neigiamų pasekmių mano vaikeliui.
Beto manau, kad blogos mintys materializuojasi. Net per neštumą sakiau, kad netikiu jokiais prietarais ir dariau viską, ko man norėjosi ir sakiau, jei aš netikėsiu - nieko bloga ir nenutiks. Ačiū dievui kitų pranašautos baisybės nepasitvirtino (pvz. kad negalima megzti, nes apsisuks virkštelė ir pan.)
Atsakyti
#44
Mane irgi pastoviai baimes lydi, ypac vis issigastu jei vaikas springsta, o dazniausiai tai tikrinu ar dar kvepuoja doh.gif blink.gif ir nakti ir diena blink.gif
Atsakyti
#45
Man su vyresniuoju taip būdavo: nuolat tikrinau ar kvėpuoja, nuo kiekvieno krebždesio šokdavau iš lovos su viena mintim - ar jis gyvas, ar jam nieko neatsitiko. Labai ilgą laiką taip nerimavau, pirmi mėnesiai buvo kažkoks košmaras, negalėdavau net užmigti, nes bijojau, kad jam kas neatsitiktų. Na, o su antruoju viskas kitaip - aš rami, net pati stebiuosi, gal metai savo daro?
Atsakyti
#46
Man tokių baisių panikų nebuvo. Labiausiai bijojau, kad vaikas gali paspringti. Dabar ta baimė jau sumažėjusi.
Atsakyti
#47
as dar iki siolei sokineju is lovos nakty ir ziuriu ar kvepuoja wub.gif o dabar dar mazgis issigudrino po kaldra palyst kei miega tai isvis baisu unsure.gif norejau jau i kita kambari guldyt bet nea negaliu as taip schmoll.gif
jei kur einu i kita kambary tai tik su racija kai vaikiukas miega wub.gif tada be baimes viska girgi net ir kiekva alsavima wub.gif
Atsakyti
#48
na, aš kažkaip ramiai į viską žiūriu- aišku, nerimo būna, kai suserga, ar pan, bet šiaip tikrai nepuolu žiūrėt, ar kvėpuoja miegodama...
Atsakyti