Jau atrodo, kazkur cia rasiau, kad prie kelis metus istojau i si buri - "draugaujanciu"su atopiniu dermatitu.
30 metu didziausia odos problema buvo jaunatviniai spuogai (vienas baisu, o keli - tragedija -

), bet kai staigiai isbere visa kuna (nepazeisti liko gal tik padai, o ranku pirstai iki kraujo trukinejo, o namie puses metu vaikas), o kuno oda luposi kaip virta bulve ..... Jei kur atsisesdavau, likdavo vos ne sauja mano odos, nors kremais tepdavausi vos ne kas valanda, nes oda buvo tiek sausa, kad skilinejo (piniginei - sokas). Gydytojai aisku is kart i ligonine, antibiotikai geriami, tepami, hormonai geriami, tepami, laselines ... po keliu sav oda kaip kudikio... bet po keliu men vel viskas is pradziu ir vel pasiulymas i liginine gultis. Maza to, dar pradejo tinti veidas - budavo rytu, kai vos galedavau akis pramerkti. Vien zodziu, jei ne vyras, draugai ir bendradarbiai buciau i depresija puolusi - pati saves bijojau veidrodyje.
Kai vel pasiule i liginine, jau nujauciau kas laukia, juolab kai apsilankydavau pas gydytojus, atsakymas buvo tas pats - ivaisios antialergines tabletikes (tai vienos, tai kitos), hormoniai tepaliukai (tiesa sakan, nelabai man jie padedavo, tai vis pakaitaliodavo, tai viena, tai kita - turiu dabar dezute ju ivairiu). O jau kiek pinigeliu isleista ivairiems drekinantiems kremams, emilsijoms ir pan ............. (na ir patys zinot, kas sia problema turit)
Kraujas rode, kad yra didele alergine reakcija, bet kam, nerado. Siule mazinti tai pieno, tai kavos, tai omaru kalmaru maziau valgyti (juros gerybiu net kvapo nepakenciu o kau kalbeti apie valgyma)
Vien zodziu, kas tai patyre supras, o kas nepatyre - nelinkiu. Po paskutinio pasiulymo gultis i ligonine, atsisakiau ir nuejau pas homeopata (su viltim, kad blogiau nebus). Tai buvo praejusi lapkriti. Blogiau budavo.Siek tiek. Bet - labai greitai praeidavo (pavz, veido tinimas per para, o naksciau tesdavosi iki dvieju sav). Dabar geguzes pabaiga, ir viliuosi, kad bent jau sia vasara galesiu iseiti i zmones su sijonu ar bridzais, ko negalejau padaryti jau dvi vasaras (na nelabai koks vaizdelis butu isbertos, nukasytos, nudraskytos, besilupancia oda kojos). Rezultatas pusmecio draugavimo su homeopatu- dar pageriu kartais zirniukus, ir nezinau kaip bus ateityje. Apsilankymas pas homeopata mokamas, bet zirniukai, lasiukai nera labai brangus ir ju palyginti nedaug reikia. Odos bukle normalizavosi (valio - kuno losjono buteliuko uztenka keliom savaitem, o ne tik keliom dienom) ir jau net apsidziaugiau isvydusi savo senuosius spuogus (vel pradejo jie man pranesineti, kad mano dienos arteja - to nebuvo dvejus metus). Pavieniai sausi zidinukai dar kartais ant ranku ar koju pasirodo, bet patepus kokiu kremuku po keliu dienu nurimsta.
Ir nors jau oda normalizavosi, pastebejau, kad tam tikriem dalykam liko jautri. Nebegaliu tepti bet kokio kremo, perku tik specializuotus, su kuo maziau ivairiu priedu (Labiausiai patinka Exipial serija - ne taip ziauriai kaina kanda, odai patinka), arba naturalus aliejai (juos atradau, dar kai buvo pats pikas - vynuogiu kauliuku, migdolu - labai gerai susigeria i oda ir pigiau nei kremai, ir naturalus produktas). Taip pat ir veidas - bet ko neuztepsi, paaiskejo, kad veidas tino nuo akiu tuso (isbandziau keliu skirtingu firmu - vis tiek tas pats - daugiau ar maziau akys kita diena buna patinusios). Vietoj ivairiu kremu, veido valikliu naudoju ivairiu aliejukus (Klaipedoje ju galima nusipirkti parduotuveje "Aliejus").
Daug cia prirasiau, gal kam pades mano patirtis.