Knyga, pakeitusi mano gyvenimą

Skaitau daug ir pastoviai. Sutinku su merginom, kad knygai reikia pribręsti, o jei neperskaitei jos reikiamu metu, geriau ir neskaityti. M. Ridas „Kvarterone“, „Raitelis be galvos“ ir t.t., visi, tėvo ir sūnaus, Diuma romanai, ta pati „Konsuela“ ar jos tęsinys Grafiene Rudolstadt. Tai knygos, kurias reikia skaityti vaikystėje, nes vėliau prarandamas jų žavesys. Daug pasisako už Bibliją. Na nežinau, skaičiau ją ir ne kartą, net skirtingomis kalbomis, nes vertimas ne visada atitinka tikrovę. Pasakyti, kad ji apvertė mano pasaulį negalėčiau, kad privertė ir priverčia susimastyti, taip. Nežinau, bet nepatinka tokio tipo knygos, kaip Paulo Coelho, man tai primena, adaptuotų knygų seriją vaikam “Baronet books“. Viskas sukramtyta, suvirškinta, sudėliota po lentynėles, greitam vartojimui. Man patinka potekstė, kai gali pasiknaisioti, randi povandeninius vandenys. Dievinu XVIII-XX a. prancūzų, anglų, rusų, vokiečių literatūrą, o ir amerikiečiai Londonas, Tvenas, Dreizeris ir t.t. Jei rimtai skaityti, virškinti, kiekviena savaip apverčia pasaulį. Pamenu ne laiku perskaitytą knygą, man buvo 12 metų visos klasiokės skaitė „Džeine Eir“ Šarlotės Brontė, o namie radau T. Dreizerio “Džeinė Gerhart”. Perskaičiau, visą mėnesį kitos knygos į rankas paimti negalėjau, rodos visus man vidurius kas išvertęs buvo, bet tai nereiškia, kad ji apvertė mano pasauli, tiesiog aš nevisai jai buvau pasirengusi, perdaug emocionaliai buvau sukrėsta.

As sita knyga vakar nusipirkau, paskutine ir telikus buvo kiek skaiciau tai labai lengvai skaitosi, tik va kad dar tik pradejau skaityt tai negaliu pasakyt kas ji per knyga



O as pvz si rasytoja labai dievinu

Kas kam patinka. Kiekvienas renkasi pagal poreikius. Man per lengva, kaip du kart du keturi. Verčiau tada Biblija, ten nors yra apie ką pagalvoti, „virškinti“. O ten visiem gerai žinomų minčių susisteminimas, dar apipavidalintas. Jau labai paprasta, be jokių dvasinių pastangų.

Nežinau, kaip jums, man visada patikdavo iki prasmės prisikapstyti pačiai, o jei dar surandi, tai ko kitas nepastebėjai, tai visai kaifas. Šiaip kūrinius mėgstu ilgai analizuoti. Bet tai nereiškia, kad visi tai privalo daryti.

Šaunu, kad randat lako skaityti, nes dabar tai retenybė.

Hetoras Malo "Be šeimos".
Skaičiau gal 6 kartus, nuo paauglystės iki pat brandžios jaunystės...
Ir vėl žadu skaityti...
Kažką ta knyga turi

Prisiminiau dar vieną sužavėjusią - „Žmogus, kuris juokiasi“ Viktoras Hugo - kažkas nerealaus , o jau kokių įdomių minčių visa pilna. Beskaitydama visai iš realybės "iškritau". Mielai perskaityčiau dar kartą .

Knyga del kurios pradejo keistis mano gyvenimas, yra Bodo Schaferio knyga "Kelias i finansine laisve". Tai nera knyga vien apie pinigus, tai yra knyga kaip paprastai gali pakeisti save ir savo aplinka. Tai knyga kuri vercia ne tik susimastyti, bet tuoj pat jau dabar viska keisti... Idomios ir kitos sito autoriaus knygos "Nugaletoju principai" ir "Manis, arba pinigu abecele", bet primoji man idomiausia.
Dar nuostabi knyga yra Robin Sharma "Seimos isminties pamokos", perskaiciau per pusdieni, neimanoma buvo atsitraukti. Perskaicius sia knyga, pagerejo santykiai su vaiku, nes ismokau jam suteikti daugiau nei galejau iki siol. Si knyga atitiko mano situacija, esu veikli, daug dirbu darbe, o vaikui trukdavo mano demesio, dabar viskas daug geriau... fantastiska knyga...

Pirmakart sia knyga perskaiciau dar rugsejo men,dabar kai tik suabejoju ar teisinga linkme gyvenu, pavartau ja, pasisemiu stiprybes. Bet to paties autoriaus knyga "Kas verks kai tu mirsi" nepaliko ispudzio.

Man tas pats buvo.... Tik aš pasakyčiau, kad ji mane privertė apie daug ką pagalvoti... Aš ją perkaičiau 11 klasėj ir turbūt tada įvyko lūžis mano emociniame brendime. Bet aš nemanau, kad buvau tam per jauna.
Pribręsti turėjau kitai knygai - Tolkeno "Žiedų valdovui"

Aš turiu visą sąrašą knygų, kurias skaičau ir skaitau, tada, kai kurioje nors gyvenimo situacijoje „užstringu“. Jos visos guli ant staliuko prie lovos

Kai norėjau išsilaisvinti iš pykčio gniaužtų - skaičiau Harriet Goldhor Lerner. Pykčio šokis. Dažnai pagaudavau save dalyvaujant pykčio šokiuose, kol galų gale pasakiau sau STOP.

Kai suvokiau, kad darydama gera kitiems, nesu visiškai laiminga - skaičiau Josef Kirshner. Pats žinau, kas man geriausia. Išmokau būti egoiste. Moterims būdinga viską atiduoti kitiems ir neturėti laiko sau. o po to tikėtis, kad kiti atsilygins tuo pačiu. Todėl dabar darau gera tik tiek, kiek pati noriu ir man negaila tam paskirto laiko.

Kai supratau, kad nuolatinis galvojimas apie tai, kas buvo ir tai, kas bus išvargino -ėmiausi knygos Eckhart Tolle. ŠIOS AKIMIRKOS JĖGA. Dvasios nušvitimo vadovas. . Ši knyga pakeitė mano gyvenimą, tikrai pradėjau gyventi šia akimirka, o ne ta, kuri buvo ar bus. Išmokau sustabdyti savo "skausmo kūną“, t.y. kai pradedu rikiuoti nemalonumus į vieną eilę, kai tik pajaučiu pirmus simptomus.

Paskutinis atradimas yra knygos, kurias nusipirkau knygų mugėje Gary R.McClain, Eve Adamson. Dzeniškas gyvenimas ir Don Miguel Ruiz. Menas mylėti Supratau, kad ėjau link dzeno ir meilės sau.

Dabar skiriu laiko sau, nesvarbu, kad esu labai užsiėmusi. Tiesą sakant dar mokausi viską vertinti be kritikos O svarbiausia, neužmirštu pauostyti gėlių ar bent į jas pažiūrėti , pasidžiaugti pavasarėjančiu oru ir saulės spinduliais, džiaugiuosi tuo, ką matau ir laiminga turėdama tai, ką turiu ir nesikankinu, dėl to, ko tikrai neturėsiu: ) Atsakau tik už savo santykių pusę (oi kaip tai sunku ) ir negalvoju, kad mano artimi žmonės privalo ką nors daryti, kad aš būčiau laiminga. Įėjus į vaikų miegamąjiį naktį užklostyti vaikų, klausau, kaip nerūpestingai ir ramiai miega maži angelai Suprantu, kad tai dzeno akimirkos ir jos nepasikartos, bet bus kitos, jeigu aš sau leisiu

Kuomet mano gyvenime buvo toks etapas, kai neturejau draugu ir bijojau nepazistamu zmoniu, mane isgelbejo Deil'o Karneg'io knyga "Kaip isigyti draugu ir daryti itaka kitiems".
Labai motyvuojanti Brian Tracy "Maksimalus pasiekimas". Isties skatina mastyti kitaip...
O kuomet sirgau depresija, ir atrode, kad viskas, pasaulis sugriuvo, mane isgelbejo mazytis alegorinis pasakojimas - "Kas paeme mano suri?" Keturis menesius trukusi depresija pasitrauke per kelias dienas, ir pastaciau gyvenima is naujo - ir dar geresni
Tai va. Sias tris knygas visada turiu savo lentyneleje, ir karta per pusmeti vis paskaitau, kad nepamirsciau tu paprastu ten surasytu tiesu, nes jos is tikruju pakeite mano gyvenima

Mėnulio slėnis -Džeko Londono,lengva,bet idomi

pati pačiausia knyga - R. Gavelio "Vilniaus pokeris" (patiko ir keletas kitų šio rašytojo knygų, bet nė viena šiai neprilygsta)

labiausiai patiko todėl, kad priverčia mąstyti ne taip, kaip esam įpratę, žvelgti į viską iš kelių perspektyvų, perkainoti savo vertybes. Ir dar supratau, kad visgi esu optimistė