Moteris kariuomenėje

sveikos...
uzvedziau tėmelę, bet ne maniau kad bus tokios karštos diskusijos..
as ir galiu pritarti, kad vyrai į moteris kariūnes žiūri atsainiai... metus laiko kentėjau ne kokias kalbas, bet įrodžiau kad esu verta pagarbos ir kaip moteris ir kaip karė... jau tarnybos eina 4 metai ir su vyrais sutariam puikiai...
bet kas liečia vyrą....tai papasakosiu toki linksmą įvykį...
pirmi metais tarnybos...2savaičių bazinis kursas...grįštu jau namo... su uniforma, dideliu krepšiu... o vyras pasitinka su didele puokšte gėliu.... jus tikriausiai numanot aplinkinių reakciją ...

Sveikutes visos mamytjes... na as ne mama,bet si tema man begalo aktuoali,norecjau paklausti tos mamytjes kuri karininke,ar kaip cja pavadinti, galite papasakoti,kaip jus tapote moterim kare...
Papildyta:



isivaizduoju bet kaip miela...
Papildyta:
Tokia mano svajone...

labas
teta papasakojo, kad tenai dirba, kad ten daug perspektyvu (kol dar nebuvom NATO). bet tada dar buvau 10klaseje. bet planai jau rezgesi, kad noriu stot i Karo akademija... deja istot nepavyko. bet suzinojus kad yra tokie buriai, kaip krasto apsaugos savanoriai... tai pabandziau ten patenkt... kaip ir super...atranka praejau...o dar kai aukstajam studiajavau, tai su rankom ir kojom paeme.
na nuo tada ir prasidejo visokios idomybes, saudymai taktines pratybos, kursai... diplomai, pagyrimai, kurie kurste nora labaiu pasitemti.... sunkaisia buvo su vyrais, visokios nemalonios replikos, aisku zeide sirdi... bet apsipratau, jie prie manes taipogi priprato, ir tapome gerais kolegomis tarnybos metu... tuo metu kai atejau i kariuomene, buvau vienintele mergina, gal del to vyrams nebuvo priimtina, matyti mergina savo rate.
draugas (dabar sutuoktinis) buvo labai jau pries mano tarnyba... nes buvo ir naktiniai budejimai, isvykimai dviem savaitem... bet apsiprato, mate kad man tai patinka ir kad manes neperkalbes mesti si uzsiemima.
po vestuviu pastojau... uzsimirso ir pratybos, tiesa dalyvaudavau, bet tik stebedavau...vyrai mane labai palaike uz tai kad palaikau juos net tada, kai galeciau sedet namuose ir glostyt pilvuka... dabar dirbu kitoje srityje, teko persikvalifikuot... vis dar kviecia i tarnuba, bet jau nevykstu... reiketu viska pradet is naujo, sportas, aktyvumas, bet kai yra seima tai daryti jau sunkiau....savaitgaliui vienus palikti savo vyrus negaleciau...
jau eina 6metai tarnyos... ar toliau man ten buti, nezinau galvoju... nes paprasciausiai nespeju virus, kad ir kaip noreciau.

As dar paklausiu... o nuo keliu metu i savanores?

baigiau mokykla ir iskart i savanorius
man buvo 18m.
bet kieik zinau kad priima nuo 16m

Įkišiu ir aš savo trigrašį.
Tapimo savanoriu tvarką galite rasti Krašto apsaugos ministerijos svetainėje http://www.kam.lt/index.php/lt/38296/.
Ten parašyta, kad priima į savanorius tik nuo 18 metų.

Iki 18 m. su karyba galima susipažinti tapus jaunuoju šauliu (šaule) arba lūšiuku (lūšiuke).
Plačiau apie šaulius: http://www.sauliusaj...i...2&Itemid=52
Plačiau apie lūšiukus: http://www.karys.lt/?page=about

O dėl moterų kariuomenėje (ne savanoriuose), galėčiau prirašyti labai daug, bet siūlau pačiom iš pradžių įvertinti visus už ir prieš. Ne tik dabarties, bet ir ateities perspektyvas.
Ar negąsdina perspektyva, turint porą vaikučių pusei metų išvykti į misiją ir bendrauti skype‘u?
O kaip jums vizija, sulaukus 50 m. ir visą gyvenimą paskyrus kariuomenei, persikvalifikuoti ir rasti darbą civiliame gyvenime? Na nebent buvote medikė, tada bus lengviau.
Įsivaizduokit savo mamą (tikiuosi, kad jai apie 45 m.) miegančią žiemą apkase arba įveikinėjančią kliūčių ruožą. Mane nuo tokio vaizdo nupurto.
O motinystės laikotarpis, kai iškart po nėštumo gimdymo atostogų + 4 mėn. jus perkelia į aktyvųjį rezervą, kas reiškia jog arba jūs grįžtate į darbą (4 mėnesių kūdikį palikę auklei), arba jūsų etatas laisvas.
Tokius klausimus užduodu sau jau mėnuo laiko. Atsakymo į juos dar neradau.
Gal jūs labiau motyvuotos negu aš?

Sveikos, kariškės ir ne tik, ar yra studijavusių LKA tarptautinius santykius?

Man ne per seniausiai buvo toks noras(tiesą pasakius dar te bėra)studijuoti karo akademijoje. Bet juk ten reikia pakankamai gero fizinio pasiruošimo Tačiau kai aš stengiuosi "nusimuilinti" nuo kiekvienos fizinio lavinimo pamokos- tai man tok dalykas tikrai nešviečia.....

Na aš irgi tokią pačią problemą turiu. Bet ne dėl to, kad nemėgčiau sportuot, o todėl, kad per šitiek metų jau gerklėj stovi tas pats kūno kultūros pamokų turinys - apšilimas, bėgimas ir tinklinis O dar plius tai, kad nėra normalių sąlygų mokykloje sportuoti. Negalėčiau visą dieną suprakaitavus toj įstaigoj išsėdėt, po sporto būtinai turiu į dušą nueit. O mano fizinis pasiruošimas, bent jau aš taip manau, yra neblogas.

Tik kitas dalykas verčia pamąstyt - visuomenės požiūris į moteris kariuomenėje.

apsvasrtyt tikrai reikia, kas svarbiau seima ar karjera...
man ir buvoi pasiulymu isvykt i misija, bet .... tas bet ir yra mano seima.... negalecaiu paaukot puse metu, ir prarast, graziausias gyvenimo akimirkas su savo suneliu.

Yra O kas butent domina?
Papildyta:

Sutinku, kad viska reikia gerai apsvarstyti, bet tiesiog noreciau pakomentuoti kai ka. I misija nera butina vaziuoti, taciau jei jau susiruosi, tai geriausia iki to, kol turesi vaiku (ar seima) arba jau po to, kai vaikai yra pakankamai dideli.
Kazin, ar pratarnavus kazkiek metu reikes daug guleti apkasuose ar iveikineti kliuciu ruoza, kadangi laikui begant pareigos keiciasi, o koviniams padaliniams moterys praktiskai nevadovauja.
Del motinystes atostogu sutinku, taciau daugiau pasidomejus suzinojau, kad sugrizti i savo pareigas imanoma, o be to yra nemazai atveju, kai i rezerva neperkelia, nes ten nelabai yra vietu.
Is tikruju gali buti sunku baigus tarnyba persiorientuoti, taciau apie tai reiketu galvoti dar esant kariuomeneje, pvz. baigti magistrantura, kokius kursus, pasidometi ivairiomis idarbinimo galimybemis. Pazistu viena moteri, kuri pabuvo 2 misijose (jos dukte jau 16), isejo i pensija kariuomeneje ir be problemu isidarbino valstybes tarnyboje. Tai puikus pavyzdys, kad galima viska suderinti, taciau apie tai reikia galvoti is anksto ir aisku apsispresti, ar tau is tikruju to reikia.

Gal ir teisi esi. Ne viskas taip blogai. Tik mano laikotarpis juodas.