Ilgesys-6

Ačiū Vaičiuke kol kas dar nesu laiminga, nes dar labai atvira žaizda, dar labai nedaug laiko praėjo... aš va irgi galvoju, kad gal nedrįsta, nežino ką sakyt ir pan. vis bandau jį kažkaip pateisint, nors gerai žinau, kad neverta, kiek tų pateisinimų buvo ir vis tiek jie privedė prie to kas anksčiau ar vėliau būtų įvykę... aš pirma žengiau žingsnį, bet tikėjausi, kad jis mane sustabdys, kad paims mane į glėbį ir laikys ir nenorės paleist, bet jis to nepadarė, tik kaip visada tylėdamas išėjo, ech ašaros kaupiasi net rašant
Na bet aš stipri, kaip visada išgyvensiu, tik šį kartą jausmai buvo ir yra labai stiprūs, patys stipriausi kokius esu jautųsi
Greičiau pražįstų gėlės
Papildyta:
Net nežinau ką sakyčiau paskambinus, matyt tik balsą noriu išgirst... o man su apetitu prastai, antrą dieną net į maistą negaliu pažiūrėt, sakau į naudą - pasikūdisnsiu, bet, kad nelabai reikia

Giedreja, tu net nežinai, ką pasakytum, tai kokio velnio skambintum Nea, jokiais būdais neskambink Negalima. Kuo greičiausia trini jo telefono numerį iš savo telefono, net jei ir mintinai moki, nesvarbu Juo labiau jis tau telefone nereikalingas, nes tik vietą užima
Kad skauda, tai ir skaudės, juk pati sakai, kad nedaug laiko praėjo. O kas gi tave privertė žengti pirmą žingsnį, dėl kurio dabar kaip ir gailiesi Jei jau žengei tokį žingsnį, vadinasi reikėjo, vadinasi nebuvo viskas taip jau rožėmis klota
Dėl svorio...Kai man jausmai su žemėm maišėsi, aš irgi buvau numetusi, dabar vėl atsistatė viskas nors galėjo dar biški pakristi...tiek to, išgyvensim.
laikykis ir neleisk sau išskysti. nėra jam pateisinimų, nėra. norėtų, paskambintų. viskas, taškas

Oi kiek kartu esu trynus taip Bet kai geras noras uzeina paskambint prisimeni numeri kai didele

Gerai, kad aš jo nemoku...nes negarantuoju, kad noras paskambinti neužeitų nors žinau daugybę šaltinių, iš kur galėčiau numerį gauti, bet kažkaip nesusigundau. o velniam? kodėl turiu žemintis, kodėl turiu skambinti, kodėl turiu jį kalbinti, jei jis to NENORI? vat šitai aš supratau JIS NENORI, tai kodėl man tai turėtų būti svarbu. Aišku, aš tą supratau ne iš karto. Pamenu, kiek merginos mane čia auklėjo Ačiū jums visoms, nes kitaip vilktųsi vis dar tas šleifas...Reikia susitarti su savim ir viskas, kitaip nieko nebus

telefono istrynimas nepades - moku mintinai ir zinau kur lengvai galiu gauti, reikia bandyt su savim kovot, nes jei istrinsiu tik paciai sau irodysiu savo silpnuma
kelias buvo rozem klotas, tik, kad tarp tu roziu tiek daug spygliu buvo ir taip sunku buvo eiti, jog galu gale teko rinktis kita kelia, nes nebegalejai zengt zingsnio nei pirmyn nei atgal...

O tu ta savo stiprybe jam nori irodyt ar sau? Silpnumas kartais gerai, nes zinai, kad dar esi zmogus, kuris turi jausmus. Trink jo numeri, kai prisirpsi tam ir tu tuo niekam neirodysi, kad esi silpna ar pan., greiciau jau pagalvotu, kad jis neuzima vietos tavo gyvenime, o ne, kad esi silpna. Jei tave labai stipriai paveiks emocijos ( kuri laika tai dariau, kai uzeidavo staigiai mintys, kuriu veliau gailedavausi), pries tai darant pradedavau mastyt, pvz., paskambint noriu (irgi mintinai zinau nr), ka jam pasakysi, kai atsilieps? Pasiilgau... Jis nieko neatsakys is mandagumo, bet nenores nei priimt, nei isvaryt, ateit irgi ne, nes "uzsiemes", kaip visada, pavarges...Gerai, nueisi pas ji, kaip abu jausites vienas salia kito, ka kalbesit? Nieko isskyrus banalybes, nuo kuriu ir taip bloga. Paskui noresi iseit, bet nezinosi, kaip jam tai pasakyt, nes liksi dar maziau suprasta, tipo pasiilgo, bet iseina ( gal jam ir palengvetu, bet kaip butu tau?.. Labai sunku... Sunkiau nei pries jam paskambinant ar ne? )
As daznai tokius siuzetus sau issigalvodavau, kol mano rankos pacios jau nebekildavo rinkti jo numerio, paskui dziaugdavaus. Taciau ne visada gali save perkalbet, nes kartais nenorom imi ir perkalbi save i "kita puse", teigiamesne, kad jis galbut apsidziaugtu ir t.t., bet tai retas atvejis...
Stiprybes... ir geros dienos

Va va, suvalgyk ir blogas mintis, ir sokolada, kad saldziau butu Dar svarstai del to sokolado, as jau seniai visa buciau suvalgius ir net nemirktelejus
Na kaip laikotes mergaites ka? As va neseniai parsiradau is darbuko, vis dar ytuzus po savaitgalio.. Niekaip nurimti negaliu Matyt teks pasiimti siandien tuscia popieriaus lapa, ir parasyti pikta laiska jam O kai pasijausiu geriau, ismesiu jy kaip niekur nieko Tiesiog vis dar negaliu nurimti ne del to, kad jis matai nores pas mane gryzt, bet del to, kad aplamai turi yzulumo (arba durnumo) manyti, kad priimsiu jy atgal.. Zinokit, protas neisnesa.. Aisku jis skaito mane be ambiciju, galvoja, kad kaip visada verkiu del jo ir laukiu.. Bet tik ne sy karta Ne velnio! As kapstaus, bandau kurti ir tvarkyti savo gyvenima ir niekas to nesugriaus..
Papildyta:


Visu pirma, sveika prisijungusi prie musu Giedreje Nepatikesi, bet kai as draugavau dar su saviskiu, jau pora menesiu skaitydavau sia tema, buvau pasyvi stebetoja siu mergaiciu skausmo ir gijimo, nes zinojau, jauciau, kad viena diena papildysiu ju gretas Ir nera to blogo, kas neiseitu y gera - nesulaukiau palaikymo is savo draugu, bet jauciuos taip, lyg buciau susiradus visa bury nauju Nes visada atsiranda, kas pataria, privercia susimastyt, ir tai palengvina musu skausma. Pabandysim palengvint ir tavajy, tik nebijok rasyti, nebijok islieti to, kas ant sirdeles
O del tu rasymu.. Tai cia kaip RVB sake-pats geriausias budas nerasyti, tai ysivaizduoti, kas bus jei parasysi. Ne tai, kas noretum, kad butu, bet tai kas bus.. Jis atrasys ne ta, ko tu tikies, ir tu dar blogiau pasijausi. Jei suklupai, tau nepades atsitiesti tas zmogus, kuris tave ir suklupde, kad ir kaip bebutu skaudu..Labiau pasitikek savimi, savo valios stiprybe ir pamatysi, kad tikrai gali jam nerasyti

Papildyta:


Na vaiciuke, cia man skaudi gyvenimo pamoka buvo Kad negalima atiduoti visko, nepasiliekant sau nieko, nes po to kai to visko neteksi, gali ir pati jausti nieko verta Visu pirma - reikia myleti save. Ir gerbti. Ir saugoti. O tada jau galima galvoti ir apie kita zmogu. Isimtys - tai seima, kuriai viskas bet kada ir bet kur Bet kaip sakant kuo stipresny spyry gausi, tuo daugiau ambiciju ir sukils. As mintyse jau deliojuos savo ateities vizijas, ir matuojuos kostiumelius, tinkancias prie busimu pareigu Aisku, jei labai daug dirbsiu, mokysiuos, tai daug ir pasieksiu. Ir tai dabar pagrindinis mano gyvenimo tikslas. Jokiu meiliu seiliu, jokiu vaikinu. Aciu, atsikandau

Kai atsitiks tada ir galvosim O dabar nesuku galvos,juk ji ir taip uzimta svelniais dalykais

Egliuk, aisku kad suvalgiau.. ir sazine negrauze

O tas patarimas del isivaizdavimo neigiamu dalyku turetu neblogai suveikt ekstra atveju, niekad taip nedariau, bet butinai pameginsiu, kai praskysiu. Geriau vienai pakentet tai isivaizduojant, negu dar pries ji parodyt savo silpnuma, ir jaust ta uzuojauta

O as visai rimtai pradejau svarstyt del darbo pakeitimo. Ir ta mintis mane vercia nerimaut. Kazkaip kalta jauciuosi del dabartiniu darbdaviu. Zinau, kad netinkamos salygos ir ne tai kas buvo zadeta pradzioj ir kad krauna darbu uz tris, bet vis tiek jauciu, kad nuvilsiu zmones.. reikes kito zmogelio ieskot, kuris gal net nesileis taip apkraunamas. Ir dar kaip tycia radau, kad imone, kurioj visada norejau dirbt iesko zmogaus. Pareigos truputi zemesnes nei dabar turiu, bet man tai kaip zenklas. Pabandysiu cv nusiust siandien vakare, nes ryt paskutine diena kai priima.

Egliuk, o kokios pareigos tavo tikslas? tikiuosi kitos mergaites nesupyks, kad nukreipiu truputi tema. Vis tik juk ne visas musu gyvenimas vien jie

Gal mano pavyzdys privers tave susimastyt apie tavo dabartiny darba, taigi.. 9 menesius dirbau vienoje firmoje administratore. Uz 700lt dirbau savo, buhalteres ir siaip pasiuntinukes darba. Tai yra, kas ko nepadarydavo, viska uzbaigdavau as, nes nepakenciu netvarkos. Kol buvo senas direktorius tai tylejau, nesiskundziau. Nes patiko darbas, ir mokejo jis man 900lt, negailejo pinigu, ir darbu buvo maziau. O va pasikeite valdzia, pamate turbut, kad nekvaila esu ir moku skaiciuoti tai ir prasidejo.. Gal gali padaryt ta ana, kol nesuskaiciuosi to, negausit visos algos ir panasiai.. Man nusibosdavo gincytis iki melynumo, ir siaip esu seslus zmogus, todel stengiaus is paskutiniuju, tylejau, dirbau, pareidavau namo issunkta ir pikta. O finalas toks - firma likvidavo ir jie liko man skolingi daug pinigu, dvi algas ir iseitine, nepanaudotos atostogos ir panasiai. Vietoj to, kad sumoketu, jie dar apkaltino mane didele vagyste, ant kurios pasirase mano koleges, tad gali ysivaizduoti ka teko patirti ta pacia savaite - netekau darbo, vaikino..
Jei randi kazka geresnio, tai ir bek is ten, nes niekas tau nepadekos, nepagirs ir atlyginimo nepadidins, jei to nepadare iki siol. Suprantu, tai reikia ir uzsitarnauti, bet Lietuvoje toks altruizmas nevertinamas Rimtai apmastyk visus pliusiukus ir minusiukus
Mano svajoniu pareigos? Vadovaujamos pareigos, nuosavas versliukas arba kazkokio tai turto bendrasavininke. Darbas man didziausia aistra, jei tik galiu ten kazka pasiekti. Jei man sudarytos galimybes tobulet, kilt, as galiu kad ir apsigyventi darbe. Mano zodiako zenklo zmones darboholikai Net ir maniskis sakydavo, jei galetum dar ir pasimylet su tuo darbu, isvis nereiktu tau jokio vaikino Na bet tokia jau esu

Labas rytas,
aš vėl jį šiąnakt sapnavau Gulėjom vienoj lovoj ir kalbėjomės....Ir vėl toks tikras pokalbis. Gal tai todėl, kad vis laiks nuo laiko jį prisimenu, kaip kalbėdavom, bendravom ir tt. Matyt, todėl ir neatstoja nuo manęs sapnuose Bet nuotaika nuo to neblogėja, o tai svarbiausia Pamenat praeitą savaitę rašiau, kad susapnavus jį matyt susitiksiu....Va taip ir įvyko. Ar susitiksim dabar, nežinau, nes savaitgaliui išvažiuojam pas uošvius, bet kažkaip įtariu, kad kažkokios žinios iš tos pusės sulauksiu Bet šiaip tai nesvarbu Labai laukiu kelionės, noriu pailsėti, pakeisti aplinką, pasigerėti pavasarišku oru. O tas genys tegul sau gyvena, bet gerai būtų, kad ir mano sapnus paliktų
Mergaitės, nebijokit rizikuoti dėl darbų. Aš prieš metus turėdama nuolatinį darbą išėjau į laikiną, iš kurio galėjo atleisti po pusės metų, bet va praėjo metai ir buvau priimta nuolat dirbti. O tada buvo baisu, nors visi ragino eiti, nebijoti. Dėkinga dabar tiems žmonėms, kad pastūmė mane.
Mantuska, tu dėl savęs ar dėl savo darbdavių gyveni? Kai išėjau iš to nuolatinio darbo, buvo irgi labai nepatogu prieš darbdavius, nes tame darbe buvau pradirbusi tik 4 menėsius, mane atrinko iš daugelio pretendentų, tik pasidžiaugė, kad jau suformuotas kolektyvas ir aš taip bac ir atnešu prašymą atleisti. Buvo labai baisu, bet dabar tuo džiaugiuosi. Tik pirmyn į šviesesnę ateitį
Nu ir prirašiau aš čia šiandien

Kaip visada, nekukliai Labas rytas visom As kaupiuosi karui, maniskis vakar prisigert sugebejo, taaaaip supykau Pasedet net ramiai negali, ir ten prisilupa zodziu shiandien sviecia draka