Sveikos,
nu ir dienele.. vakar paskaiciau jusu zinutes ir apsisprendziau nusiust ten cv, bet tada pastebejau, kad darbas tik puse dienos

visai nerimta... galvoju, na ka, tai susiimsiu is paskutiniuju ir pasistengsiu viska pasidaryt dabartiniam darbe. Atejau anksciau, dar pradzioj kazkiek pasidariau, o paskui pradejo visi rinktis, su prasymais, dauguma darbu tik dedu i kruva piestuku pasizymejus ka reikia padaryt ir iki kada. Planuotis neimanoma..
Galvoju nesimetysiu, darysiu paeiliui ir niekas manes neismus is veziu, bet tie skambuciai, nurodymai, klausimai, gal diena kazkokia dar negera. Paskambinau
jam, kad padetu susirokuot kur ieskot sutarciu del vieno objekto gaisro nuostoliu kompensavimo. Ir pratrukau.. kaip mazas vaikas verkiau. Taip pavargau cia. Betvarke didziausia.. vadovas sugebejo ateit tik puse vienuolikos. Ir dar juokauja kazka..
Zodziu issizliumbiau ir toliau prie darbu. Niekur nedingsiu..
Man tragiska nuotaika, rankos svyra. Visi vadovai, tik dirbanciu nera. Kaip noriu normalaus darbo, noriu normalaus gyvenimo. Kaip nuo visko pavargau, kokia as silpna vis tik..