QUOTE(Inana @ 2007 03 20, 12:09)
Būnant santuokoje, man ne kartą teko atsisakyti, taip sakant, "geros partijos" ar "gero sekso" su kitu. Kartais labai norėjosi pasukti į kairę, bet... pradėdavau galvoti apie pasekmes. Kas bus jei pamilsiu tą kitą ir t.t. Kad gali kilti sumaištis šeimoje. Taigi galvojau ne tik apie save, bet apie visus šeimos narius. Gal tuo ir skiriamės nuo vyrų, kad pirmiausia 9 kartus matuojame, o tik 10-ą kerpame. O vyrai ką, jie dažniausiai galvoja tik apie save, tik apie savo išgyvenimus ir jausmus.
Ištekėjusios moters ir vyro neištikimybė skirtingi dalykai. Moterys linkusios greičiau įsimylėti, pati šitą pripažįstat. Vyrai nelinkę (ne)ištikimybės sureikšminti, taigi ir pasekmių nebūna. Kažkurioj temoj jau rašiau, ir dar pasikartosiu, vyrui mylėtis su kita moterim fizinis, kažkiek emocinis malonumas, na geriau su merga visom prasmėm, tai jis eina, ir randa kur geriau, kad taptų laimingesnis. Nu jei nenorit laimingo žmogaus šalia, tai kaip galit pati būt laiminga?
Nuo vyrų skiriamės ne tik matavimo ir kirpimo kartų dažnumais.
Nu skaitau raudonai paryškintą eilutę ir galvoju, čia jūs pati rašėt, ar pasakinėjo jums kas nors? Nes pradedat suprast esmę. Apie ką dar žmogus turi galvoti, jei ne apie save?