Šiaip jaučiu maudimą pastovų, bet kentėti galima. Dabar prisikabino šlapimo pūslės uždegimas, tai manau tai dar labaiu viską suaštrina. Na turiu laiko išsigydyti iki operacijos. O po dviejų mėnesių nežinia gal daktarės nuomonė pasikeis, gal dar nukels operaciją ar siūlys bandyti pastoti. Pagyvensim pamatysim.
Iš pradžių tai labai daktarai nugąsdino, paskui palaipsniui viskas paaiškėjo. Ir kiek ramiau į tai žiūriu.
Papildyta:
Lanvin, svarbiausias mano patarimas tau- konsultuotis su operuojančiu daktaru. iš tikrųjų man taip aiškiai niekas nepasakė, bet pati po to susipratau, kad geriau operuoti kuo mažesnę cistą. Jei 6,5 cm tai jau didelė ir sudėtingesnė operacija. Ypač jei esi negimdžiusi svarbu, kad operacija kuo mažiau rizikos keltų netekti kiaušidžių. Bent vieną mėnesį siūlyčiau sutelkti visas jėgas ir kantrybę ir gerti kontraceptines ir tirtis, kad sužinoti ar ji nedidėja. Jei mažėja ir nėra skausmų turbūt siūlys gert dar keletą mėnesių.
Šiiap labai sunku psichologiškai, žinant, kad gali cista ir plyšti. Taigi labai svarbu moralinis palaikymas ir savęs saugojimas, imuniteto stiprinimas.
![4u.gif](https://www.supermama.lt/forumas/public/style_emoticons/default/4u.gif)