QUOTE(dangire @ 2007 03 17, 13:53)
Sveikutės,skaitau jusu zinutes ir matau,kad jau esate susidraugavusios.Net nazinau nuo ko pradeti,gal pradėsiu nuo to,kad pries keleta dienu gavau atsakymus iš genetikos centro.

mes ir auginam saules vaikuti.jauciuosi kaip sapne ir laukiu kada nubusiu.bijau,kas manes laukia,kaip reikes ji auginti?
širdis plysta pazvelgus i ateiti,man ne saves gaila o vaikelio.Juk jis niekuom nenusikalto,kad tures kenteti visa gyvenima.
Bukit geros papasakokit ko man laukti,kada prades vaikscioti,kalbeti,ar gales lankyti mokykla?kaip suprasti vidutine forma.Mazyliui dar tik 3 mėnesiai.Bukit geros gal patarsit ka?esam visi šoko busenoje
Sveika, labai suprantu tavo būseną. Ne taip senai man teko visą tai patirti. Mano mažylei jau metukai, bet dar ir dabar būna sunkių dienų ir jų bus. Tačiau dabar tikrai geriau, matau gyvenimo spalvas ir džiaugiuosi savo saulyte

labai ją myliu ir ja didžiuojuosi. Ji man ir mano vyrui, seneliams suteikia tiek džiaugsmo
Svarbiausia nebūk viena, kalbėkis su mumis, klausk kas tau neaišku. Aš tikrąja ta žodžio prame pradėjau sveikti po tokio šoko ir psichologinės traumos, kai pradėjau kalbėtis čia. Pamačiau, kad gyvenimas tesiasi, kad jis nesustojo, kad moterys auginančios tokius vaikelius kalbasi ir džiaugiasi gyvenimu
Svarbu dalintis savo išgyvenimais, nenusodinti jų savo širdyje. O čia tave supras visos
Žinau, kad dabar tau visai neatrodo aptimistiška, bet laikas viską sustato į savas vietas. Po biški, skausmas mažės, gyvenimas šviesės. priimsi savo mažyli tokį koks jis yra, mylėsi ir džiaugsiesi. tai ką dabar išgyveni yra natūralu ir visos mes tai išgyvenom. per tai turėsi pereiti ir tu, o mes, jei tu norėsi, padėsim
Laukiam tavęs čia