Sveikutes,mamos.Noriu jums papasakoti savo istorija.Tiesiog visa gyvenima galvojau,kad turesiu du vaikus-pirma berniuka,po to mergaite.Pirma karta kai pastojau,tikrai buvau tvirtai isitikinusi,kad gims berniukas.Laukiau,ruosiausi ir tikrai-gime sunus.Kada pastojau antra karta,ir vel buvau laaaaaabai tikra del savo nuojautos,kad jau dabar tai gims mergaite.Ir vel ruosiausi.Tiesa,kazko daug neprisipirkau,bet keleta graziu neriniuotu megztuku nusimezgiau...Kai sviete,nieko nesimate,tai dar labiau itikejau savo nuojauta.Mat,sakiau,jai ten nieko ner,tai ir nesimato.Zinojau,kad negalima taip isitikinti,kad gali ir apsigaut,bet galvojau,kad tai tikrai ne man...Kai buvau astuntam menesy,gydytojas persvietes pasake,kad TIKRAI mato berniuka.

Mane istiko kazkoks kvailas sokas...As jam sakiau,kad negali buti!!!!!Apsizliumbiau kaip kvaile.Nei zodzio negalejau pratarti,nei kelio nemaciau.Zmones klause,kas man atsitiko,nes atrodziau turbut klaikiai.Suvokiau,kad elgiuosi kaip visiska beprote,bet nieko negalejau sau padaryti.Visa tai mate mano sunus,ir aisku,jaute mazylis.Pries dicki issisukau,kazkaip paaiskinau,kad jam nebutu skaudu...Pati ant saves iki siol pykstu,kaip as galejau tada taip KVAILAI elgtis.Visa laime,kad ne per gimdyma paaiskejo mano puiki,,nuojauta''.Gal dar durniau buciau pasirodzius...Dabar esu labai laiminga dvieju berniuksciu mamyte.LABAI LAIMINGA,kad juos abu turiu

.Ir savo nuojautas galiu slepti po lapais.
As irgi buvau taip isitikinus,kad turesiu berniuka...o kai suzinaujau, kad 100% mano pilvuky mergyte gyvena...truputi sokas buvo