QUOTE(Hmmm... @ 2008 09 16, 10:49)
Verta - neverta lai sprendžia kiekvienas atskirai. Nežinau kaip teisingiau išsireikšti, tačiau visuomet sutikusi vaikiną, kuris bandė tapti daugiau nei draugu, man visuomet svarbu buvo tai, koks jis yra ir kaip jis sugeba gyventi. Nemoku paaiškinti, tačiau nebūčiau su vyru, kuris nemoka savimi pasirūpinti buityje. Man tokie vyrai niekuomet nebuvo patrauklūs ir neatrodė verti dėmesio. Galbūt todėl didelių problemų dėl tvarkos pas mus nebuvo, nes mano vyro požiūris panašus į mano.
Nė vienas iš mūsų nemano, kad kitas pagal nutylėjimą privalo kažką daryti. Ir jei aš nerenku vyro kojinių (naudoju šį pavyzdį tik kaip detalę, tačiau tai galima pritaikyti daugelyje buities klausimų), man dėl nepriekaištaujama. Jei vyras jų nesusirenka aš taip pat nepriekaištauju. Kai nebėra švarių, nešvariosios vis tiek atkeliauja iki skalbinių dėžės. Jokios problemos iš to nedarau nei aš, nei mano vyras.
Nė vienas iš mūsų nemano, kad kitas pagal nutylėjimą privalo kažką daryti. Ir jei aš nerenku vyro kojinių (naudoju šį pavyzdį tik kaip detalę, tačiau tai galima pritaikyti daugelyje buities klausimų), man dėl nepriekaištaujama. Jei vyras jų nesusirenka aš taip pat nepriekaištauju. Kai nebėra švarių, nešvariosios vis tiek atkeliauja iki skalbinių dėžės. Jokios problemos iš to nedarau nei aš, nei mano vyras.
Pritariu tam ką parašėte. Niekaip ir pati nesugebu aiškiai pasakyti ką turiu minty.
Na, pabandysiu. Pas mus atskirų konfliktų dėl butinių darbų nėra. Tai tiesiog natūralus gyvenimas ir abiem tenka ir gaminti ir skalbti ir daiktus dėlioti. Problemos kyla ten, kur moterys pačios prisiima visą atsakomybę dėl to, kaip vyras turi atrodyti, koks jis turi būti, kontroliuoja kiekvieno pirkinio tikslingumą ir pan. Galiausiai pavargsta nuo tokio blaškymosi apie vyrą ir pradeda mokyti vyrą po truputėli pačiam susiratsi kojines, išsiplauti lėkštę, betgi jis jau metų metus to nedarė, nes jo moteris buvo didžioji reguliatorė viso ko.
Aš gyvenu su žmogumi. Žinau koks jis yra ir neketinu, nei jo keisti, nei aiškinti jam, kaip jis turi savimi rūpintis. Na, tarkim neitų mėnesį į kirpyklą ir jei jam taip tinka, man juo labiau dzin. Aš galiu sau leisti pareplikuoti, kad gal vaizdelis ne visai patrauklus, bet tik tiek. Jis suaugęs, svarankiškas žmogus ir aš neabejoju jo gebėjimais pasirūpinti elementaria higiena. Na, o jei visgi apsileistų tiek, kad man tai trukdytų, tuomet pasitraukčiau į tokį atsumą, kur manęs tas jo apsileidimas neerzintų. Norėtų priartėti, susitvarkytų, jei ne, jo valia.