mano vyras - apsileidėlis!

nu tiesiog svajoniu vyras maniskis tik prisimerkia, kai tenka saskaitas uz grozi apmoket bet moka

+333+ aisku, kad moka, jis prisimerkia, kad vertintum, kad neispuiktum, kad cia tavo teise, o ne jo dovana.

Na nevaikštau nesipuošus paparstai, tik va kad sijonai man ne prie širdies, tai va šventė čia būna, kai sijoną užsidedu
O tu šaunuolis baltas pavydas taviškei

vargsai tie vyrai, boboms niekaip neitiksi nesakai komplimentu - blogai, pasakai - neduok dieve ne toki ar ne vietoj apsileidelis - dedam i suns dienas, pedantas - pykstam kad kaip cia dabar sutvarke, nieko namie nebegalim rasti oi negaliu, uzuojauta vyriskai giminei

oj geras

nu o tipo ne taip

maniskis kai per daug grazinasi dar pradedu isterikuot kad kita susirado...
o gal susirado

na nameta manishkis kojines prie lovos. na pasideda turbu. paimu ish ryto (ash vyturys - jis peleda) padedu naujas o anas prie neshvariu. prausiasi - kai pradedu priekaishtaut - pora kartu per savaite. normalus vyras.tvarkingas. svarus.

kai uzhsinoriu - uzsirashau i grozio salona. ji tik informuoju kad nori griuk - nori pulk - ta diena atshauk darbo susitikimus - man kirpykla/depiliacija/etc (na nedaznai bet koki karta per men) jis priziuri vaika (na vadovas darbe, tai atsishaukia susitikimus) ir gryzus visa shvytinti prisimaivau ir ji ishgiriu koks shaunus vyras, kaip jis mane lepina kaip ash ji myliu.. o jis vertina ir su dziaugsmu laukia tu mano sustarimu pusdienio..

manau kad visuomet imanoma susiderinti tuos svaros susitarimu klausimus...

O man tai ir problemos, bet ne su antra puse (su draugu pakolkas dar kartu negyvename, todėl visos problemos dar priešaky), bet su tėvu. Anksčiau mes gyvenome trise - kartu su jo motina, kuri ir atlikdavo visus namų ruošos darbus. Šiai prieš pusmetį mirus, teko tvarkytis patiems. Tiksliau, tvarkausi dažniausiai aš, o maistą gamina jis (nes aš namie beveik nieko nevalgau, tik užkandžius ar vaisius, tai jis numirtų turbūt nuo mano „patiekalų“ , be to, mūsų darbo laikai labai skiriasi).Tai problemos man: ir ant stalo po maisto lėkščių net į kriauklę nesugeba padėti; kai tik verda maistą, tai visą viryklę pridrabsto ir nenuvalo; nešvarius rūbus sumeta ant seno kompiuterio monitoriaus iki tol, kol jau jų neprisirenka geras kalnas ir nesumąsto įsidėti į skalbimo mašiną. Ir dar daug visokių kitokių įdomybių... Tiesa, bent kojinių nemėto (neįsivaizduoju, kur jas laiko - tikrai ne skalbinių dėžėje ir ne skalbimo mašinoje:) ). Keisčiausias tik požiūris į šiukšlių nešimą - per visus pusę metų tik vieną kartą tai yra atlikęs, o taip visada nešti tenka man - beveik kasdien. Tai atlikti, žinoma, nesunku, tačiau, jeigu būna namie visą dieną vienas (o dirba pamainomis, todėl dažnai taip atsitinka), tai tų šiukšlių prisirenka net su kaupu, kad nebetelpa (nes net ir dvilitrines sulčių dėžutes sugeba ten sutalpinti, po porą kasdien...), bet jos gali ir kristi per kraštus, bet neišneša ar bent nepakeičia maišelio. Kažkurią dieną grįžau iš darbo, sako, kad „man atrodo, jau šiukšles reikia nešti...“, o jų, pasirodo, jau ir kaupas didžiausias ir dar prie šiukšlių kibiro kokias penkias dėžutes netilpusias apstatęs, bet mat manęs laukia Čia kaip fobija kokia nešimo

Siaure,

tavo atvejas visai kitoks. Tevai ir Vyrai nera tas pats, todel visai kitos priemones veikia. As nemanau, kad savo teva gali pakeisti, tik toleruoti. Taciau is kitos puses, kodel tu ji apsokineji? Gal geriau butu tau su draugu pradeti gyventi atskirai ir kurti savo seima, o ne savo senaja rupintis?

Mano drauges vyras kojnes metydavo kampuose . Tai ji pradzioj tik sakydavo, kad ismes. Bet kai ir tai nepadejo, tai paimdavo ir ismesdavo. O kai kelis kart pries darba teko jam uzvaziuoti i parduotuve kojiniu basam, tai pradejo jas deti i vieta. Ir po siai dienai(buna dar kartais pamirsta vyrukas ) radusi kojines ne vietoj, meta jas i siuksliu deze.