Smurtas, pasityčiojimai iš vaikų

as ir perskaiciau visa tema, gal kada mamyte uzsuks ir papsakos kaip sunui jos sekasi

bet siais laikais jau vos ne i darzeli reik eiti ginti savo vaika, nes jau ir 5 meciai buna skriaudikai ir dar piktybiniai, o tevai nieko nedaro - tai ir auga tokie banditukai

va cia ir yra baisiausia kad tevai savo vaiko nedrausmina ir jie nemato koki parazita augina ,drauges vaikas 8 metu ,tikra tragedija ne vaikas ,jokios treniruotes jam neįdomu ,uz kiekviena paslauga reikalauja is tevu pinigu ,isejas i lauka su vaikais tik mustis sugeba ,ir mokykloje situacija ta pati musasi neklauso ,o mama stebisi kaip mokytojos nesugeba su juo susitvarkyti

Na si istorija jau seniai buvo rasyta,bet parasysiu savo nuomone,bet ne kaip mama,o kaip "mokine", pries pora metu baigiau mokykla...

Jei mano mama ar tete butu taip padarius, tai nzn ka as jiem buciau padarius.. teismai? direktore? kokia geda vaikui,kad jis tipo pats negali apsiginti... aisku man db atrodo irgi kad gerai yra teismai ir t.t. bet as zinau ka vaikas masto ir kaip mes mastydavom, va ta ideja nusiusti vyra, daug geresne
Bet sakau,as db rasua kaip is "vaiko" puses o ne is suaugusio
Tikiuosi db vaikui gerai mokykloj ir uz kokio kampo jo nesudauze tie chuliganai uz mamytes toki poelgi, nes dazniausiai i tokius dalykus ohoho koks kerstas buna

šiaip tokiais atvejais kerštu dažniausiai tiktai grasinama. mano mokykloj yra buvęs analogiškas atvejis. paaugliai pasityčiojo iš apkūnios merginos, o tada prisistatė jos tėvas (mafioziškos išvaizdos tipelis) ir viešai išspardė subinę vienam tokiam ereliui. tai irgi buvo grasinimų susidorot, bet realiai visi bijojo prie jos lįst. aišku, tuo laiku dar nebuvo tos visagalės "vaikų teisės".

As taip pat viska perskaiciau, idomu kaip Smurkai sekasi su vaiku, jau lyg ir 2 metai praejo, ar pasikeite berniukas? mane si tema tajp pat liecia nes mokykloje esu auka..nesu kuo nors ypatinga fizine prasme, bet sugalvoja ir is isvaizdos pasitycioti, ir is charakterio..pagrindinis puolejas yra mano klasiokas, kuris labai primena Smurkos vaika, kadangi jo tevai taip pat labai uzimti, neskyre vaikysteje matyt pakankamai demesio. manau ir mano kaltes yra nes nemoku apsiginti..vis delto as jo neteisinu, jis grynas zveris idomiausia kad jo sesuo kuri yra mano klasioke kaip ir jis, yra mano gera drauge..ir wos ne wienintele mokykloje nes niekas su manim nebendrauja ten.siaip man to ir nereikia, niekad nemegau bendraut..labjausiai noreciau kad mane sitas gyvulys ir jo draugeliai paliktu ramybej bet net nezinau kaip taj padaryt ;/ sorry uz nerislias mintis..

oho, nustebau nerealiai kad tema nenumirus. Sūnui sekėsi gerai- pataikiau į dešimtuką davarius iki violetinio raudonumo direktorę,kad mokykloj, kuri tipo bus gimnazija, tokie dalykai dedasi, tai su tais siaubūnais susitvarkė taip kad jie kelių metrų spinduliu nuo maniškių vaikščiojo. Dabar jų mokykloj nėra nei kvapo, praėjo apie du metus nuo įvykio ir padaryčiau dar kartą tą patį ir tikiuosi kad mano vaikai dėl savo vaikų padarys taip pat. Keršto bijojau tiek, kad sūnų perspėjau būti atsargiam- nuspėti ar yra stebimas ar jaučia spaudimą. Manau kad nereaguoti ir palikti spręsti vaikui pačiam savo problemą - butų blogiausia, nes tie parazitai būtų išsiaiškinę kieno atžvilgiu taip pasielgė ir būtų tai kartoję su ryškesnėm spalvom ir dar ir kitų atžvilgiu, arba žvengę jam pavymui- tipo rūbus iš tuliko išsitraukė ir gerai. Auka dažniausiai jaučiasi pati kalta- taip ir mano vaikas- susikrovė rūbus į maišą ir po pamokos namo- niekas nematė, nežino. O iš tikro tai matė ir žino ir nereikia bijot parodyt kaip tu jauties. Dirikei tai ir išrėkiau- geriau raklą ar koją būtų sulaužę, nei taip pasielgti. O kai dabar aplinkui viskas tik gražiau tai išvis jau nežinau ką patarti. Tiek kad labai atsirinkti draugus ir nesiniveliuoti su bet kuo vien dėl to kad nebūtum vienas. Bet vaikas namuose turi turėti tikrus namus ir šeimą

Šaunuolė Andro! Džiaugiuosi dėl Jūsų

Šaunuolė Andro Džiaugiuosi, kad viskas gerai baigėsi ir kaltininkai pastatyti į vietas

Ačiū už palaikymus, užtai gerokai po įvykio įsitaisiau dovanėlę- mūsų trimetis aukselis( jam jau keturi, reiks pakeisti duomenis) yra globotinis. Tai gavau vaiką su visai kitokiu požiūriu į gyvenimą eidavau į darželį pasiimti paskutinio,kad nereiktų klausytis kitų vaikų besiskundžiančių ir baisių mamų žvilgsnių -tipo paėmei čia tokį pabaisą ant mūsų galvų. Lopšelio auklėtoja tiesiai šviesiai pasakė- laukiu , skaičiuoju ne dienas o valandas kada jis išeis iš mano grupės į darželio grupę nes jau nebegaliu. Buvo man tikras iššūkis. Po dviejų metų viskas susitvarkė, dabar grįžom po vasaros tai auklėtojos neatsistebi. Tai sunkus darbas daug nervų reikalaujantis bet kai man prieš akis tokie daunau su dauniškom veido išraiškomvis pasipainioja, tai įnirtingai kovojau su mūsų aukselio piktžolėm išsikerojusiom jo charakteryje. Mano išvada- galima net pačią bjauriausią prigimtį keisti aplinka ir auklėjimu jei tik turėsi jėgų. Žodžiu viską darau,kad tik jis nebūtų tas kuris kitam rūbus į tuliką įkiš( po 10-12 metų)

Oho, negaliu susilaikyti nepastebėjusi: dideliausia pagarba
Šiaip man labai įstrigo žodžiai, tiesa, nebepamenu, kas tai pasakė : nedaryk iš vaiko dievuko, nes užaugęs jis pareikalaus daug aukų...

Nu malacius Andro!!!!
Manau kad labai teisingai pasielge, reikia duoti pamoka tokiems "didviriams" As irgi esu "vredna" mamyte todel reikia isiminti siuos veiksus

Dabar jau perskaičiau visą temą. Pradžia gal buvo tada kai aš 14 metų būdama, už tai kad man metais vyresnis klasiokas įspyrė į užpakalį - susimušiau su juo visos mokyklos akivaizdoje. Aš buvau aukšta, žirafa mane vadindavo. Negaudydavau , nesivydavau bet jei prilisdavo- tai šakės. Stengdavausi nesipainioti ten kur nereikia bet savęs liesti neleisdavau. Nu po tų muštynių išsikviečia mane direktorė ( mokiausi kaimo aštuonmetėje mokykloje ir visada gyvenau pas senelius dėl sunkios mano motinos materialinės padėties) Aš einu pas dirikę -tipo užuojautos gausiu- o ta rėkt- nugi tam kaimo jurgiui aš pirštą išsukau( Jis dirikės daržus ravėjo)Apšalau. Bet kai kitą dieną per pamoką ji man davė nurodymą pereit į kitą mokyklą( tuo metu kaip tik gyvenau pas mamą ir važinėjau į tą mokyklą, buvau baigiamoj aštuntoj klasėj), parėjus mamai pasakiau kad neisiu į mokyklą. Mama manė baikos, bet kai savaitę nėjau į mokyklą- mama nuvažiavo pas dirikę.Užteko.Mama pasakė- gali eit į mokyklą, viskas bus gerai. Gal todėl žinau ką daryti dabar. Tiesa, mažiuką tai gesinu ir gesinu. Nieko, gaunasi, pasielgia spontaniškai bet staigiai suvokia ką padarė ir skuba taisyt padėtį- atsiprašyti ir pan, žodžiu valdosi nes jau turi atsakomybę už savo veiksmus. Tiesa, mano dukra baigė darželį tai tik po išleistuvių pasakė kaip vienai grupiokei į nosį užvažiavus buvo( už reikalą nes auklėtojos net nekomentavo) ir išsakė savo jausmus kai kurių atžvilgiu. O buvo tyli lyderė, nes mokėjo užsiimti savim, savo mėgstama veikla ir kiti verždavosi prie jos prisijungti. Reikia vaiką tikrai nors kuo padaryti išskirtiniu( Čia silpną emociškai, jautrų vaiką)