Gerų tėvų vaikai. Tėvai apakę, tik vienas buvęs mentas, išklausęs ką jo vaikas padarė-sako- nu ir kur čia jūs matot nusikaltimą? Kolegė pasodino jį kaip į balą savo argumentais. ...Aš tai vis stebiuosi žmonėmis....
Na, čia kaip tam senam multike - " gerų tėvų vaikai balose neskęsta... " O skęsta vis tik ir vaikai, ir tėvai, jei tik rimtai nesusimąsto konkrečiai, individualiai dėl savo vaiko. Ir tik savas žinojimas kiekvienam, kas jo vaikui geriausia - padeda labiausiai. O tą žinojimą nuolat koreguoja ir patirtis, ir vertybių perkainojimai.
Luošini vaikus tokiomis priemonėmis, vaikams mokytis - pareiga, o ne koks biznis. Skatinti reikia, bet tai turėtų būti daroma kitokia forma, bet tik ne kontrakto ir t.t.t., nes vaikas mokysis dėl pažymio, o ne dėl žinių.
Be to, aš manau, kad jam greičiausiai kažkas nesisekė moksluose ir jis juos užleido, dabar jam tie mokslai atrodo beviltiškai, iš ten toks jo elgesys - viduje jis jaučiasi nevykėlis, o išorėje demonstruoja jokių bausmių nebijantį kietuolį. Niekas nepasikeis, jei jį vieną versi pačiam mokytis. Jam reikia pagalbos. Reikia kartu su juo pradėti aiškinti jam ko jis nesupranta, pradėti nuo tų temų, kai jis praktiškai nustojo mokytis. Geriausia pradėti nuo dalykų, kurie jam nors šiek tiek įdomus. Padrąsinimui pasakyk, kad Einšteinas (paaiškink kas jis toks) iki 9 metų net kalbėti normaliai nemokėjo, visi galvojo kad jis protiškai atsilikęs, bet sugebėjo tapti kuo tapo.
Griztant prie Smurkos istorijos - matyt nelabai turiu moraline teise ka nors sakyti, nes pati neauginu paauglio sunaus. Bet is savo patirties - pritariu Danajai. Paprastai "kieta" isore slepia vidini nepasitikejima. Nepazistu Smurkos sunaus - bet neretai tokiems vaikams labai svarbus demesys, pripazinimas bendraamziu tarpe, ypac tu, i kuriuos jie lygiuojasi, t.y. taip vadinamu ereliu. Vardan sio pripazinimo/populiarumo linkstama visiskai pasiduoti "chebros" itakai. Pripazinimas tampa tarsi vieninteliu savo vertes irodymu. Juolab, kad siuo atveju kitu vyriskumo autoritetu nelabai ir yra. Todel nemanau, jog siuo atveju bausmiu sistema ka nors pakeistu, nes tai tik dar labiau mazintu vaiko pasitikejima savim paciu, atsparuma visokioms itakoms. Ir visgi neatmesciau galimybes pasikonsultuoti su psichologu. Tik - su geru psichologu.
Permečiau visas temelės šiam skyriuj, panašios problemos aprašytos neradau, tai bandysiu nupasakot mūsų šeimos bėdą ir prašyt patarimo. Turiu seserį paauglę - 16m. Mergaičiukė gan tyli, neišsišokanti. Viskas prasidėjo nuo to, kad prieš gerus porą metų ji susidėjo su tokia baisiai "šustra" mergiote ir ta pradėjo mano sesę šokdint pagal savo dūdelę. Visur kartu, visur neišskiriamos. Mamos maldavimai arba grasinimai, kad nesivalkiotų iki vidurnakčių neveikė. Po vieno labai nemalonaus incidento netgi policijoje prašviesėjo protelis mano sesei ir ji nutarė mest visas draugystes su šita neaiškia drauge. Nuo tada, nuo susipykimo ir išsiskyrimo, prasidėjo dar linksmesni dalykai - grasinimai, teroras, šantažas, kaltinimai vagystėm.... Tėvai jos sunkiai sukalbami (jehovistai, beje), patys kiek žinau sėdėję. Mano tėvai ne kartą ėjo pas juos kalbėt, kad jų dukra nustotų priekabiaut prie mūsiškės. Nuo to reikalai tik pablogėdavo. Mano sesuo netgi pakeitė mokyklą, kad tik kuo toliau visų nęsamonių. Situacija nepagerėjo - pastoviai buvo siunčiami grasinantys laiškai (turiu dalį jų - man pačiai kraujas užverda skaitant, o kaip turi jaustis dar beveik vaikas tokių gavęs?), ateidavo ji su kompanija per pertraukas į naująją sesės mokyklą ir išvadindavo prie klasiokų visokiausiais "gražiausiais" vardais. Miestelis nedidelis ir nutik tu man taip - į tą pačią klasę neseniai atėjo kita tos "piktosios dvasios" draugė ir ėmė nuteikinėt visą klasę prieš mano sesę. Dabar niekas su ja nebendrauja, kiekviena diena mokykloj kančia, kasdien grįžus žliumbia, nusimokė. Seniau šokdavo, lankydavo chorą, buvo viena geriausių bėgikių mokykloj. Dabar pasidarė visiška "lūzerė". Net iki tol draugiški jos atžvilgiu buvę klasiokai dabar jos vengia - nenori užsitraukt klasės "elito" nemalonės. Klasiokai pastoviai jai krečia visokias šunybes, o paskui šaiposi - užklijavo kuprinę, išpaišė kėdę kreida ir t.t. Auklėtoja linkusi užstot klasės "elitą" - jie labai pasiturinčių tėvų vaikai... Aš labai bijau dėl savo sesers. Tokia situacija gali tikrai "davest". Kaip jai padėt? Vėl keisti mokyklą? Tiesą pasakius, kitokios išeities ir nematau - abejoju, kad staiga ją pradės mėgti klasiokai. Gyvenu kitam mieste, net paguost galiu tik telefonu... O gal net siūlyt kraustytis pas mane, į kitą miestą??? Prašau, mamos, jūsų patarimo - kaip elgtumėtės jūs, ką patartumėt mano sesei? Galbūt esat girdėję ar patyrę kažką panašaus? Kaip išsisprendė tokios situacijos?
Jo, sitaucija nėra pati lengviausi ir maloniausia-sakyčiau net bjauriausia. Ruošiatės keisti dar vieną mokyklą, bet juk ji tame pačiame mistelyje, kiek supratau, nepadės, o tik dar labiau paaštrins sitaciją. Gal yra galimybė pakeisti mokyklą į visai kitą, ne tame pačiame miestelyje, artimiausiame, jei jis aišku ne už kokiu 30 km. O gal yra galimybė jai apsigyventipas tave, kol bais mokslus,kiek suprantu jai like dar du metai, nors tu turi juk savo šeima. Labai sunku kažką patart. Tik manau, kad ji turėtų šiuos mokslo metus pabaigti savo dabartinėje, naujojoje mokykloje, nors jai ir labai sunku, juk liko nepilni du mėn. Stiprybės tau ir tavo sesei. tikuosi rasit protinga sprendimą.
Manau, kad jeigu tik tu gali ja priimti, tai kaip nors tegul baigia siuos mokslo metus dabartinej mokykloj, o kitus pradeda kitam mieste naujoj mokykloj, nes ne prie gero tokie dalykai priveda... Beje kiek metu jai liko mokytis? Kelintoj dabar ji klasej?
Turėjau tokių minčių. Apšnekėjau net su pažįstama pareigūne šią situaciją. Bėda ta, kad tie laiškai elektoniniai, rašyti iš bele kokių pašto dėžių su susigalvotais vardais. Tokiu atveju, kol nėra aiškaus kriminalo, būtų tik pokalbis su pareigūnais. Bet kaip pas juos kreiptis? Ką sakyt - mano sesę šmeižia, skriaudžia, ramiai gyvent neduoda?
Vargšelė tavo sesė, tikrai nuošidžiai jos gaila. Mano nuomonę mokyklą keisti būtina, bet jei miestelis mažas, kažin ar padės. Aš pati iš nedidelio miestelio taigi žinau, kad su kitų mokyklų vaikais susitikdavome nuolat ir šokiuose ir visokiuose renginiuose Nebent į kokią stiprių vaikų klasę, nepasiduodančią visokiom provokacijom ir kad būtų gera klasės auklėtoja, kuri sustatytu viską į savo vėžias. Miestelis nedidelis taigi tokią klasę ie auklėtoją rasti būtu nesunku. Arba gal yra šalia koks mietas į kurį ji galėtu važinėti, bet vėl gi tas važinėjimas Ir žinoma geriausias variantas būtų jeigu yra tokia galimybę pasiimti ją nuo rugsėjo mėn pas save. Bus visai kita aplinka, o ir mokslo atžvilgiu paruošimas Kaune gal geresnis O tiesa, gal pas psichologą reikėtu nueiti, visgi paauglytės-kvailystė
Manau, kad jeigu tik tu gali ja priimti, tai kaip nors tegul baigia siuos mokslo metus dabartinej mokykloj, o kitus pradeda kitam mieste naujoj mokykloj, nes ne prie gero tokie dalykai priveda...
Beje kiek metu jai liko mokytis? Kelintoj dabar ji klasej?
Ji dabar devintokė, dar 3 meteliai.
Na taip, kiek čia liko iki mokslo metų pabaigos - teks išlaukt jų galo toj pačioj mokykloj. O paskui bus matyt. Ach kad ji turėtų nors vieną draugę toj klasėj... Vis lengviau.
Beje gal reikėtu tą auklėtoją pagaąsdinti, kad mama nueitu ir paaiškintu situaciją, o jei ji nesiims priemonių tipo kviesit kokią "Ties riba" ar ten tas "Sroves" ar dar kokią laidą. Dabar juk madinga, gal suveiktu. Kai sužinos mokyklos direktorius ar direktorė kažin ar norės skandalo, bent jau šiuos metus panelė baigs ramiai
O skęsta vis tik ir vaikai, ir tėvai, jei tik rimtai nesusimąsto konkrečiai, individualiai dėl savo vaiko. Ir tik savas žinojimas kiekvienam, kas jo vaikui geriausia - padeda labiausiai. O tą žinojimą nuolat koreguoja ir patirtis, ir vertybių perkainojimai. 
