Smurtas, pasityčiojimai iš vaikų

Čia tai įdėja , bet ar nebus kita medalio pusė pasireiškus vėliau:išgarsės per visa LIETUVĄ, o vėliau jokia mokykla jos nenorės priimti Atsargiai reiktu su šiuo reikalu, bet pagąsdinti administraciją mokyklos taip būtų labai veiksminga.

Kviesti publicistikos žurnalistus - gera idėja
Na o dėl direktoriaus, tai aš abejoju, kad jis geras. Pas gerą direktorių retai būna tokių blogų pedagogų.

Žinodama savo mamos būdą, esu įsitikinus, kad skandalais problemos ji nespręs.
O dėl psichologės tai tikrai manau būtų ne pro šalį.

Tai aš ir sakau, kad tik pagąsdinti su ta televizija Reikia kaip nors delikačiai, gal yra galimybė perduoti netgi ne tiesiai auklėtojai, bet per jos pažįstamus ar per direktoriaus ar jo pavaduotojų pažįstamus, kad atrodytu įtikinamiau. Juk miestelis nedidelis tai juk visi visus pažįsta. Mama gali kokiai "gerai" kaimynei pliotkininkei praistarti. Tai padaryti tikrai nesunku. Galų gale juk ir Aušrinę tu pati iš to miesto tai juk turi pažįstamų, kuriems lyg ir netyčia galėtum pasakyti, kad mama planuoja kreiptis į televiziją.
Dar viena mintis atėjo: gal per kokius pažįstamu vaikus, kurie yra vyresni, bet autoritetai savuose klasėse, gal jie sakau nuėję su tais devintokais rastu bendrą kalbą čia tik pamąstymai

Tai tuo labiau, jeigu ji rami moteris bus labai įtikinama, kad kviest TV. O kviesti jos ir nereikia tik kaip jau minėjau kad mergaitė ramiai pabaigtu šį sezoną. Gal suveiktu

O as manau, kad 16 metu mergia turetu but pajegi 'susitvarkyt' su savo problemomis. Nei tavo, nei tevu pagalba (pervedimai i kita mokykla/ejimai pas tevus 'pasishneket') tikrai nepades, o tik pagilins problema. Visiem bus aiskiau negu aisku,kad ji pati apsigint nepajegi. Aisku, turetumet ja palaikyt, padet ivertint situacija (anokia cia tragedija, veliau viskas atrodys kitaip, galbut primint koki atveji,del kurio ji kazkada isgyveno, o dabar tik juokas ima prisiminus ir pan), padrasint, galbut pasvarstyt ka ji galetu padaryt/pasakyt, kaip tai pagelbetu. Padetu, jei didesni demesi ji pradetu kreipti i tai, kas jai sekasi (sportas, koks hobis) ir socializuotusi kolektyvuose kur nera atstumiama.
Siaip, pati buvau labai panasioj situacijoj. Cia komentuoju praktiskai 'is patirties'. Keleta metu buvo labai sunku, bet turejau puikia 'palaikymo komanda'. Artimuju panikavimas ir situacijos dramatizavimas tik kenkia... o apie televizija apskritai absurdishkas pasiulymas ishstatyt paaugle kaip luzere priesh visa LT... blogiau padaryt neimanoma...

Esu ir aš buvusi atstumtosios rolėj. Kaip tik po devynių beveik visa mano klasė, kurioje buvau viena iš lyderių, išėjo tęsti mokslų profkėse, o aš perėjau į kitą klasę. Neduok tu dieve, kaip baisu Iš lyderės tapti atstumtąja. Na, su maimi taip jau žiauriai nesielgdavo, kuprinės neapklijuodavo, kėdės neapipaišydavo. Bet sykį tokia viena klasiokė (ačiū dievui, po dešimtos klasės išsinešdino kažkur) tyčia rašalu taškėsi iš pasalų. Šiaip, be jokios priežasties, tiesiog dėl to, kad aš jai paprasčiausiai nepatikau. Nors mes su ja iki tol nei kažkokių gerų, nei blogų santykių buvome turėjusios.

Tačiau man blogiau buvo ta prasme, kad aš neturėjau kam pasiguosti. Su mama santykiai nebuvo artimi, vyresnių brolių ar seserų neturėjau, o draugams iš kitos mokyklos nedrįsdavau prisipažinti, kad esu nemėgiama.

Kas atsitiko? Ogi pradėjau lakstyti iš pamokų, taip pat "nusimokiau". Atsigaudavau tik dramos, renginių režisūros būreliuose. Ten nebuvo laiko pykčiams ar patyčioms, ne to ten rinkdavomės. Sykį atėjusi į būrelį pamačiau, jog jį taip pat lankys "neprietelka" iš kitos mokyklos. Parėjusi namo net apsiverkiau, galvojau, negi per ją net širdžiai maloniais užsiėmimais nebegalėsiu užsiimti? Bet nusprendžiau suriikuoti ir lakyti būrelį, kas bus tas. Ir ką? Visai normaliai su ta mergina po to bendravom. Draugėm netapom, bet ir nuotaikos viena kitai nebegadinom.

O klasė "atėjo į protą" tik dvyliktoj. Atstatyti pažangumą jau buvo per vėlu. Bet mokyklą baigiau.

Kokia būtų išvada? Reikia palaukti. Jei ne šiais mokslo metais, tai kitais, klasokams nusibos stumdytis, galų gale kiti dalykai taps svarbesni, nei kažką ūdyti. Ir jokiu būdu negalima mesti popamokinių užsiėmimų. bent ten galima šiek tiek pailsėti

Manau, auklėtoja galėtų "užsukti" sutaikymą.
Gal ji nežino tikros situacijos.

Patikėkit, mačiau toookią auklėtoją,
kuri nieko nedarė tik tol, kol nesužinojo.
Proceso nežinau , žinau tik rezultatą .

deja... isitikinau, kad tokioj situacijoj policijos itraukimas dar labaiu viska pablogina. Manai ta nevidone issigas? As taip nemanau:( Tik kad nebutu taip, kad dar labiau prades persekioti. O beja, ta "sustra" mergicka kartais ne lesbe? Girdejau panasia istorija kai kersijo lesbe mergina del neatjaustos meiles. KAzkaip man ir cia itartina, ar tik del nutrauktos draugystes ji taip kersytu?

Ačiū, merginos, už patarimus. Kiekvienos jūsų nuomonė man įdomi ir svarbi.

Na dėl televizijos tai tikrai sutinku su uups - išstatyt seserį kaip nuskriaustąją vargšelę prieš visus nesinori... Ernesta, netgi nemanau, kad dėl to reiktų eit pas mokyklos direktorių. Įsivaizduokit, ateina direktorius į klasę sako - "vaikai, neskriauskit tos mergaitės, bla bla bla". O kas paskui? įtariu, įtampa dar labiau padidėtų. Nuo to vaikai draugiškesni nepasidarytų.

uups tu griežtai pavarei, bet teisingai - reikia pačiai kapstytis iš šitos košės. Ir Smurkos postas mane privertė susimąstyt. Kaip tik vakar su mama šnekėjau, kad reikia būtinai jai dar kažkuo užsiimt - sakau, gal lai į kokį karate eina. Prisiskaičiau čia irgi forume, kad tokie paaugliai labiau savim pasitikintys jaučiasi, žinodami, kad gali apsigint. Ir draugų naujų atsiras.

Žinai, man irgi tokių minčių buvo. Kažkaip tikrai per jautriai sureagavo ta draugė į draugystės nutraukimą. Toks įtarimas, kad sesuo gali kažką išduot, kažką tokio žino. Jau metai praėjo nuo jų susipykimo, o ji vis dar rašo žinutes - ir kad tipo "davai nebesipykstam", ir "tu žiurke pamatysi kas tau bus, nesirodyk mieste, t.t.". Nestabilios psichikos mergiotė, matosi. Gal tikrai jas siejo ne tik draugystė

Nepavydėtina situacija.
Taip, televizija išgarsins, bet labai abejoju, ar išspręs šią problemą. Kaip supratau, ta buvusi "draugė" ne iš tos pačios mokyklos, tad ir direktorius čia nelabai ką padės. Bijau, kad po kokių "Srovių" nebūtų ne tik klasės, bet ir visos mokyklos priešiškas nusiteikimas tavo sesers atžvilgiu. Gatvėje gi pradės visi pirštais badyti.
Policija? O ką policija, ji ir kur kas svarbesnių problemų neišsprendžia - pinigų stygius, o čia - "kažkokios paaugliškos problemėlės".
Vienintelė išvada: "skęstančiųjų reikalas - jų pačių reikalas". Tai va, kadangi miestelis nedidelis, netoli kur tenubėgsi. Geriausia, ką gali padaryti, paimti seserį pas save. Sunku, be galo. Jeigu jau taip nuspręstum, manau, kad psichologo patarimo visų pirma reikėtų ir tau pačiai. Kad ištvertum, nepalūžtum. Vis dėlto, toks sesers amžius, kad, neduok Dieve, o ką gali žinoti, nesusirastų pas tave gyvendama dar "geresnių" draugių.