Aš nelabai galiu perdaug aršiai pulti-dėl savo darbo.laibai šauni sūnaus auklėtoja- tinakamai klasiokams paaiškino ir sūnui viskas gerai.Žiūrėsim kaip bus toliau, bet jei kas tai tikrai leisiu sau pagrąsinti tiems pabaisoms jog numausiu kelnes ir nuogom šiknom paleisiu.
Tu tikrai saunuole, Andro, mano sunaus kepure buvo imete i klozeta, buvau linkusi viska nutyleti, nupirkau nauja, jis parsinese ir senaja, parejo nusivyles, viska papasakojo, bet aukletoja viska issiaiskino, nenutylejo, surado padauzas ir kepure liepe atpirkti, bet perka dar ir iki siolei, nereikia man tos kepures, bet nenoriu kad is vaiko tyciotusi, manau turi buti teisybe ir demokratija, tik dabar supratau, kad kai dedasi mokyklose tokie dalykai negalima tyleti, nes kuo toliau tuo vaikai auga ziauresni, noreciau, kad daugiau tas nesikartotu, bet nesu tuo tikra,gali buti dar blogiau...
Šaunuolė, Andro
Jei nebūtų sunku, pasidalyk patirtimi, kaip prakalbinti paauglį sūnų (13). Maniškis nėra iš tų "kietųjų" ir aš dažnai pagalvoju, jog jį gali kas ir reketuoti, ir žeminti, ir t. t. Bet kai bandau kalbėti apie tai, jis sako "Viskas gerai". Aiškinu, kad nereikia tylėti ir t.t. Gal viskas ir gerai, noriu tikėti, jog ne visi vaikai žvėrys, bet sukirba abejonių, o gal.

Jei nebūtų sunku, pasidalyk patirtimi, kaip prakalbinti paauglį sūnų (13). Maniškis nėra iš tų "kietųjų" ir aš dažnai pagalvoju, jog jį gali kas ir reketuoti, ir žeminti, ir t. t. Bet kai bandau kalbėti apie tai, jis sako "Viskas gerai". Aiškinu, kad nereikia tylėti ir t.t. Gal viskas ir gerai, noriu tikėti, jog ne visi vaikai žvėrys, bet sukirba abejonių, o gal.

Andro, labai stipriai apgynei sunu, bet kaip jis dabar jauciasi? Keturiolikmetis gali kompleksuoti turedamas akivaizdziai stipria mama. Tai gali ji versi jaustis silpnu. Ar jis normaliai reaguoja i tavo isikisima?
Andro
молодец А что сын говорит, как у него дела в школе после этого инциндента


Nu tai ačiū kad domitės. Kitą dieną nuėjau į mokyklą ir paprašiau kad man pakviestų vieną iš tų rūbinėje buvusių berniukų kurį pažino mano sūnus- savo klasioko brolį, kurį matė padedant į vietą jo džemperį. Tas vaikas man žinomas, jis žino kad aš pareigūnė- taip,taip prisipažinsiu. Jau girdžiu kaip jį veda į kabinetą o jis teisinasi. Įvedus pasisveikinau, paklausiau ar žinai ko aš čia atėjau, sako dėl to konflikto rūbinėj, bet visi kalba kad aš tą brolio klasioką sumušiau ir t.t. Nuraminau žmogų, pasakiau kad aš žinau tiesą, tik man reikia žinių kas be jo buvo rūbinėje. Jis pora pavardžių pasakė. Paklausiau ar žinojo kieno rūbus išmėtė ir kodėl. sakė kad nežinojo, o išmėtė todėl kad jie kabojo maišelyje, kažkas spyrė, pabiro ir kažkas įkišo į klozetą, tik tvirtino kad niekas neapšlapino nes tam neturėjo laiko. Pasakiau kad tai mano sūnaus, tai vaiks net atšlijo. Manau ,kad pakankamai ilgai santūriai elgėmės, sūnus jau aštuntokas, kitas šeštokas ir niekada neakcentavom kur aš dirbu, kad mokyklos apsauginis mano buvęs bendradarbis, kad nepilnamečių reikalų inspektorė 10 metų kaip bendradarbė. Pagal mano pareiškimą kolegė dar pluša, chuliganėliai vengia ateiti į apklausą, sūnaus atžvilgiu ramu, vienas kitas smalsuolis klasiokas paklausia- kas atsitiko, sūnus pasako - sugadino rūbus ar panašiai. Tik kiti klausinėja- o tavo mama žino tą ar kitą, visokius chuliganėlius.Tenka domėtis ir nepilnamečių reikalų inspektorės darbu- turi tauta savo didvyrius žinoti. Gaila, bet tas berniukas kuris man padėjo- sūnaus klasioko brolis- jau pabuvojo areštinėje dviem parom. Jam tik 15, jis toks mažas pagal amžių, bet chebros vaikas ir draugui padėjo iš kito bendraamžio atimti mobilų. O ten gavosi plėšimas. Pas mus ėmė taikyti tokią praktiką, kad pasinaudoti įstatymu ir porai parų padariusius nusikaltimą nuleisti į rūsį- areštinę. Matai subrendę moterys dirbam tai matom kad kitiems labai padeda. Tėvai blyn iš vis dundukai- savo vaikams neišaiškina ką už kokią veiką gali gauti. Nu bet aš čia išsiplėčiau.Gerų švenčių kas čia buvo.

Va teip va
. Šaunuolė Andro
.


QUOTE(joreta @ 2004 12 18, 23:28)
Šaunuolė, Andro
Jei nebūtų sunku, pasidalyk patirtimi, kaip prakalbinti paauglį sūnų (13). Maniškis nėra iš tų "kietųjų" ir aš dažnai pagalvoju, jog jį gali kas ir reketuoti, ir žeminti, ir t. t. Bet kai bandau kalbėti apie tai, jis sako "Viskas gerai". Aiškinu, kad nereikia tylėti ir t.t. Gal viskas ir gerai, noriu tikėti, jog ne visi vaikai žvėrys, bet sukirba abejonių, o gal.

Jei nebūtų sunku, pasidalyk patirtimi, kaip prakalbinti paauglį sūnų (13). Maniškis nėra iš tų "kietųjų" ir aš dažnai pagalvoju, jog jį gali kas ir reketuoti, ir žeminti, ir t. t. Bet kai bandau kalbėti apie tai, jis sako "Viskas gerai". Aiškinu, kad nereikia tylėti ir t.t. Gal viskas ir gerai, noriu tikėti, jog ne visi vaikai žvėrys, bet sukirba abejonių, o gal.

Gaila, kad nėra konkrečių receptų, visi atvejai skirtingi. Matai mano patirtis didelė, kai aš galima sakyti čiupinėjau situacijas savo rankom kai vaikas nešdavo net didelius pinigus reketininkams kurie jo dydžio ir stiprumo, tai tik supratau kad tėvai neužsitikrinę ryšio su vaiku patiria tokius dalykus. Mano vaikai žino,kad gali būti užpulti apiplėšti atsitiktinių asmenų nes tokios nelaimės atsitinka ir tai reikia aiškinti vaikui, kad jis mokytūsi iš anksto numatyti tokią situaciją ir tinkamai elgtis tai atsitikus- nekaltinti savęs ir nesisigūžti. O dėl santykių su pažįstamais, tai čia labai asmeniška. Mano sūnus, tas vyresnysis, kurį laiką net draugo pinigus laikydavo pas save. Kai kas nors iš to vaiko prašo, maniškis atsuką veidą ir sako- Jonukas neturi pinigų.Tas vaikas Jonukas jau treti metai mano sūnaus draugas, bet vaikas visai pasileido, išsidirbinėja per pamokas, trukdo mano sūnui ir aš paprašiau auklėtojos įsikišti ir juos persodinti. Kategoriškai auklėtojos reikalavau pasikalbėti su jo motina, nes aiškia vaikui trūksta motinos dėmesio( žinau kad ji daug dirba) ir jis tokiu būdu nori jį atkreipti, bet galabina save kaip asmenybę. Ne mano vaiko pečiams tai išnešti, nes Jonukas žino kad gali bet kada pas mus ateiti, mano sūnus visada jį kviesdavo ieškojo būdų su juo pabendrauti, kuo daugiau preleisti laiko su juo , bet jis paprasčiausiai atsisako- jam to nereikia, jam reikia savo mamos. O dar šovė į galvą, pabandyk prisiminti ir pasikalbėti papasakodama kokias nors istorijas, tikrus įvykius iš savo vaikystės kai buvai tokio amžiaus, kaip panašius konfliktus spresdavo klasiokai. Juk man 36 metai, o aš prisimenu kaip 4 klasėje mano klasioką nuskriaudė vyresnis, tai jo brolis tam drimbai užsidėjęs metalinį kastetą išmušė 3 ar 4 dantis. Įsivaizduoji - tai buvo 1978 metais o nukentėjęs buvo tik 12 metų, o žulikas tik 15. Taip kad visais laikais tas buvo tik mastai kitokie.
Andro, tu saunuole! Esi tikrai stipri.Gal ir as galeciau sitaip ginti savo vaikus.?Manau,kad tu savo vaikams praktiskai parodei,kad kiekvienas nusikaltimas turi savo bausme.Jie neturetu leistis zeminami ir ateityje.Ir dar galvoju, kad situacija mokykloje dar kuri laika reiketu stebeti, kad nepakryptu i blogaja puse.Pazistamu sunui panasi situacija baigesi blogai, jiems teko keisti mokykla.Bet ten mamos taktika buvo kita.Vietoj to,kad ji butu pagrasinusi siknas isspardyti, ji nuejo i klases susirinkima ir labai graziai paprase kad prie jos vaiko nekibtu.Po sito prasymo ten mokytis pasidare neimanoma.
kaip ismokyti tuos savo vaikus uz save pakovoti?Kada jau isikisti,okada leisti patiems isspresti konfliktus?Reziume:protiv loma net prijoma, jesli net drugovo loma.
kaip ismokyti tuos savo vaikus uz save pakovoti?Kada jau isikisti,okada leisti patiems isspresti konfliktus?Reziume:protiv loma net prijoma, jesli net drugovo loma.